ULAC stebėsenos duomenimis, iš viso per pirmąjį metų ketvirtį protrūkiuose susirgo 134 žmonės, iš kurių daugiau nei pusė (53,7 proc.) buvo gydomi ligoninėse. Aštuoni iš dešimties protrūkių (88,3 proc.) kilo šeimose, kiti 11,7 proc. buvo išplitę: kas dešimtas (10 proc.) – vaikų ugdymo įstaigose, 1,7 proc. atvejų buvo susiję su maisto tvarkymo įmonės veikla.
Nenustatytos etiologijos protrūkiai sudarė du trečdalius visų protrūkių, arti 30 proc. protrūkių sukėlė norovirusai, rotavirusai ir salmonelės (pav.).
Per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkiai buvo registruojami visose šalies administracinėse teritorijose, daugiausia Kauno ir Vilniaus apskrityse. Aštuoni iš dešimties protrūkių buvo užregistruoti miestuose (80 proc.), penktadalis kaimuose (20 proc.).
Pasak ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos, gydytojos epidemiologės Galinos Zagrebnevienės, protrūkių rizikos veiksnių epidemiologinė analizė rodo, kad išlieka ta pati tendencija – apie aštuonis iš dešimties (80 proc.) visų protrūkių kilo šeimose.
„Protrūkių skaičiaus sumažėjimui, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, galimai įtakos turėjo karantino metu taikyti socialiniai apribojimai“, – pažymėjo G. Zagrebnevienė.
Pasak gydytojos, vaikų ugdymo įstaigose pagrindinė virusinių žarnyno infekcijų plitimo priežastis buvo rankų higienos stoka, todėl tikėtina, kad karantino metu įgyti papildomi rankų plovimo įgūdžiai šeimose turės teigiamų pokyčių šių infekcijų plitimo procesui vaikų kolektyvuose.
