„Prevencinės priemonės akivaizdžiai veikia, dauguma gyventojų supranta, kaip reikia elgtis, dauguma supranta, kad pavojus yra išlikęs, kad virusas cirkuliuoja, ir tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklausys, kiek toliau jis plis, ar mums pavyks visiškai sustabdyti jo plitimą“, – LRT radijui teigė S. Čaplinskas.
ULAC direktoriaus teigimu, nėra nieko keisto, kad koronavirusu turi didžiausią tikimybę susirgti pažeidžiamiausių žmonių grupės, todėl pasak jo, šalyje koronavirusas daugiausiai fiksuojamas globos ir slaugos namuose, kur gydomi labiausiai pažeidžiami pacientai.
„Natūralu, kad virusas niekur nedingęs, ir jeigu jis pasiekia pažeidžiamiausią žmonių grupę, ten didžiausia tikimybė, kad gavę pakankamą viruso dozę žmonės susirgs. Visgi tam, kad susidūrus su virusu susirgtum, reikia, kad pakankamai viruso patektų į imlaus žmogaus organizmą“, – informavo ULAC direktorius.
S. Čaplinskas akcentuoja, kad užtenka 15 minučių bendravimo, kad pakankamas viruso kiekis patektų į imlaus žmogaus organizmą, ir jau atsiranda tikrai potenciali tikimybė užsikrėsti koronavirusu.
„Bet jeigu žmogus nedėvės medicininės kaukės, tai priimkime tą užsikrėtimo tikimybę kaip 100 procentų. Jeigu dėvės kaukę tik nesergantis žmogus, užsikrėtimo tikimybė jau mažės iki 70 procentų. Jeigu atvirkščiai, dėvės būtent sergantis žmogus, tikimybė užsikrėsti bus tik 5 procentai, jeigu abu – tik 1,5 procento“, – informavo S. Čaplinskas.
„O senjorams, sergantiems lėtinėmis ligomis, visi žinome, kad tas pavojus yra didžiausias“, – pridūrė jis.
