Trečiadienį Vyriausybė svarstys leisti individualias sporto treniruotes uždarose erdvėse su tam tikrais ribojimais. Pasak ministro, sporto klubai dar nepradės savo veiklos.

„Noriu dar kartą priminti, kad atviroje erdvėje žmonėms nesusiburiant galima ir judėti, pasportuoti, o sporto klubuose rizika yra didelė ir kol kas neplanuojama leisti jiems atsinaujinti“, – kalbėjo ministras.

Pasak SAM vadovo, kol kas bendro reikalavimo viešose vietose dėvėti apsaugines kaukes nėra planuojama atsisakyti. Tačiau svarstoma, ar sportuojantiems žmonėms leisti nenešioti kaukių, kadangi tai apsunkina fizinę veiklą.

Aurelijus Veryga

„Kitas siūlymas yra susijęs su vietomis, kurios yra už miestų, gyvenviečių ir taip toliau, kur žmonės nutolę nuo gyvenamųjų vietų, kur nėra kitų asmenų, ar ten reikėtų tų priemonių. Nes diskusijų visada kildavo, jei esu miške, ar man reikia būti su kauke, ar nereikia. Tai šitie patikslinimai yra pateikti, bet bendrąją prasme siūlymas atsisakyti burną ir nosį dengiančių priemonių nėra“, – sakė A. Veryga.

Spaudos konferencijoje ministras sakė, kad trečiadienį Vyriausybėje bus svarstomas naujas pakeitimas. Jį priėmus darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ar dirbantys ypač pavojingų užkrečiamų ligų židiniuose dėl užsikrėtimo netekę darbingumo gautų kompensacijas ir papildomas draudimo išmokas. Jų mirties atvejų artimiesiems būtų išmokėta 93,1 darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Taip pat Vyriausybėje bus svarstoma, kaip bus dalinami priedai darbuotojams, dirbantiems ypatingai pavojingomis sąlygomis užkrečiamų ligų židiniuose.

A. Veryga paminėjo, kad Lietuvoje atsirado dar vienas karštas taškas – tai Kartenos palaikomo gydymo ir slaugos ligoninė.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės Ginretos Megelinskienės, Nemenčinės įmonėje UAB „Vilnika“ užsikrėtusiųjų koronavirusu žmonių padidėjo nuo 89 iki 93.

Foto: Stopkadras

NVSC atstovė taip pat sakė, jog Antavilių pensionate trečiadienį dar vienam slaugos darbuotojui buvo nustatytas koronavirusas.

Gyventojų rezultatų dar laukiama, tačiau žinoma, kad yra apie 90 žmonių, kurie turėjo sąlytį su užsikrėtusiais darbuotojais.

Artimiausiu laiku planuojama atnaujinti kai kurias planines procedūras gydymo įstaigose. Pasak ministro, nuspręsta nedetalizuoti ir neišskirti konkrečios srities, kuri atnaujins šias paslaugas, tačiau svarbiausia, kad įstaigos išlaikytų pakankamą vietų skaičių ligoninėje, jei vėl prasidėtų COVID-19 protrūkis.

„O dėl ambulatorinių paslaugų, konsultacijų – reikės kontroliuoti pacientų srautus, kad nesusirinktų į vieną vietą laukti, kad registracija būtų sutvarkyta, kad būtų tinkami intervalai tarp konsultacijų patalpoms išvėdinti ir t.t. Tai yra bendri reikalavimai ir, jei įstaigos juos atitiks, nesvarbu, kokias paslaugas jos teikia, galės atsinaujinti ir pradėti veiklą“, – sakė A. Veryga.

Viešojoje erdvėje šią savaitę pasigirdo siūlymai dėl simbolinio registracijos į gydymo įstaigas mokesčio. Kaip sakė ministras, tokių siūlymų SAM nėra teikusi ir šiuo metu nesvarsto.

„Nemanau, kad dabar yra toks metas, kai reikia tokius siūlymus svarstyti, dabar yra truputį kitokie tikslai. Jei medikai nori apie tai padiskutuoti, galima bus tai padaryti pasibaigus šiai situacijai“, – kalbėjo ministras.

Pasak A. Verygos, šis viruso protrūkis išryškino kai kuriuos sistemos trūkumus.

„Panašu, kad buvome primiršę ir infekcijų kontrolę. Panašu, kad tas požiūris nebuvo labai rimtas ir į ministerijos raginimus, ir į ekspertų rekomendacijas. Ir dabar visos šios problemos atsiskleidė pačiu skausmingiausiu būdu. Ir diskusijos dėl personalo darbo keliose vietose, ir net tie susitarimai su profesinėmis sąjungomis buvo labai skausmingai priimti, kai kurių grupių smarkiai kritikuoti. Ir tai, kad iškritus vienai gydymo įstaigai srautus reikia perimti kitai. Mūsų siūlytas gydymo įstaigų tinklas būtų leidęs šių problemų išvengti. Manau, daug pamokų išmoksime. Ir regionų politikai galbūt pamatys, kad tie siūlymai, kurie buvo teikti anksčiau, nebuvo tam, kad ką nors uždarytume, o tam, kad įstaigos veiktų saugiai“, – kalbėjo ministras.

Itin daug koronaviruso atvejų užfiksuota Klaipėdos regione ir šio regiono slaugos ir globos namuose. Kodėl taip nutiko? Pasak NVSC atstovės, tokia situacija yra vienas iš epidemiologų analizės objektų.

„Tai yra epidemiologiškai rizikinga tam tikra teritorija, kurią nagrinėjame išsamiau, vertiname situaciją. Klaipėdos regiono sergamumo rodiklis yra pats didžiausias Lietuvoje. Turime įvertinti, kokios to priežastys. Tai atliekama kiekvienu atveju, taip pat operacijų vadovo sprendimu NVSC specialistai tikrina asmens sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat įstaigas, kuriose yra asmens slaugos skyriai bei socialinės globos įstaigas. Tų pažeidimų yra ir kartais tie pažeidimai gali būti lemtingi“, – sakė G. Megelinskienė.

Pavyzdžiui, tokiu pažeidimu gali būti personalo susitikimas pertraukų metu be asmeninės apsaugos priemonių.

Naujausiai nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) balandžio 29 d. duomenimis, patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1375 sergančių žmonių skaičius: 767, per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius – - 31.

Lietuvoje nuo koronavirusos sukeltos infekcijos mirė 45 žmonės, oficialiai laikomi pasveikusiais 563. Izoliacijoje šiuo metu yra 624 asmenys. Per antradienį dėl įtariamo koronaviruso ištirta 6 392 ėminiai, iki šiol iš viso ištirti 118 201 ėminys.