Per pastaruosius 15 metų sergančiųjų vėžiu skaičius padidėjo 50 proc. ir kasmet auga, keldamas rimtus socialinius ir ekonominius iššūkius. Tenka pripažinti, kad Lietuvos vėžio sergamumo ir ypač išgyvenamumo statistika viena prasčiausių Europoje ir ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl sveikatos sistemos pertvarkos neišbaigtumo. Remiantis Europos komisijos ir kitų atsakingų europinių institucijų gairėmis, daugelyje Europos šalių onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui yra įsteigti specializuoti vėžio centrai, teikiantys prevencijos, diagnostikos, gydymo paslaugas, vykdantys mokslinius ir klinikinius tyrimus.

Europos komisijos inicijuotas Europos kovos su vėžiu planas numato, kad kiekvienoje Europos valstybėje turėtų būti sukurta bent viena vėžio kompetencijos centrą atitinkanti infrastruktūra. Nacionalinis vėžio institutas (NVI) yra vienintelė specializuota onkologinio profilio sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, akredituota Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) ir funkcionuoja kaip OECI standartus atitinkantis vėžio klinikinis centras. Tačiau, kad pasiektų vėžio kompetencijos centro lygį, NVI trūksta finansavimo tiek mokslo, tiek ir klinikos srityje.

Pastaruoju metu vykęs radioterapinės įrangos atnaujinimas šalyje leido NVI „nurašyti“ 10–20 metų senumo prietaisus ir pradėti radioterapinį gydymą teikti šiuolaikiškai ir saugiai. Bet kiek sričių dar laukia inovacijų? NVI radiologinės diagnostikos įranga – MRT, KT, angiografas, rentgeno aparatai – nuolat genda arba yra beviltiškai nusidėvėję. Chemoterapinių vaistų ruošimui būtinos saugios automatizuotos sistemos. Vėžio chirurgija taip pat laukia inovacijų (ypač šiuo pandeminiu laikotarpiu, kai prioritetą teikiame minimaliai invazinėms operacijoms).

Galima dar ilgai stovėti stručio poza ir kartoti, kad onkologijoje viskas puiku. Jei Seimas ir Vyriausybė 2014 m. pasakė – taip, Lietuvai reikia specializuoto vėžio centro, kur vėžiu sergantis pacientas gautų pažangiausias vėžio gydymo paslaugas, atėjo metas žengti kitą žingsnį ir pasirūpinti tinkamu šio centro valdymu ir finansavimu. Manau, šiuo metu LR Vyriausybės siūlomas dvigubas pavaldumas neliks tik „popieriniu“ pokyčiu ir NVI sulauks nacionalinio lygio vėžio centro vertų investicijų ir pasitikėjimo, perduodant onkologijos ekspertinę lyderystę į NVI specialistų rankas. Siekdami proveržio vėžio gydyme turime ne tik gerinti finansavimą, bet ir ugdyti akademiškumą visuose onkologines paslaugas teikiančiuose centruose ar klinikose Lietuvoje. Bendradarbiavimas su universitetinėmis Vilniaus ir Kauno klinikomis labai svarbus, kuriant onkologijos klasterius Lietuvoje ir užtikrinant šiuolaikišką savalaikį vėžio gydymą ir akademinį požiūrį į ligą.

Nacionalinis vėžio institutas – tai sudėtingas darinys, vienijantis kliniką ir mokslines laboratorijas, atliekančias aukščiausio lygio mokslinius tyrimus. Nacionaliniame vėžio institute veikia Vėžio registras, akredituotas Biobankas, išplėtota klinikinių tyrimų infrastruktūra, sudaranti galimybę pacientams gauti naujausius vėžio gydymo sprendimus. Klinikos stacionaro skyriuose kasmet gydomi virš 10 tūkst. pacientų, atliekama beveik 6 tūkst. chirurginių operacijų, 20 tūkst. chemoterapijos ir beveik 30 tūkst. radioterapijos procedūrų. NVI Konsultacinėje poliklinikoje kasmet sulaukiame virš 100 tūkst. pacientų vizitų, dar apie 10 tūkst. žmonių užsuka atlikti prevencinius tyrimus, dalyvaudami atrankinės vėžio diagnostikos programose, daugelis atvyksta reabilitaciniam gydymui.