Bazelio universitetinėje ligoninėje buvo atverti 20-ies nuo COVID-19 mirusių pacientų kūnai. Visais atvejais tenka konstatuoti hipertenziją, nurodė profesorius Alexandaras Tzankovas, ligoninės Histopatologijos ir autopsijos skyriaus vadovas. Jis taip pat paminėjo, kad visiems pacientams buvo būdingas akivaizdus nutukimas, kitaip sakant, nemenkas antsvoris. Daugiausia tarp mirusiųjų – vyrai. Daugiau nei du trečdaliai COVID-19 aukų anksčiau buvo patyrę su vainikinių kraujagyslių pažeidimais susijusių problemų, o trečdalis sirgo diabetu.
Be anksčiau persirgtų ligų, skrodimą atlikę A. Tzankovo vadovaujami medikai nustatė ir plaučių audinių pažeidimų. Persirgusiųjų plaučių uždegimu skaičius sudarė mažiausią mirusiųjų procentą. Tiriant mikroskopu buvo nustatyta plaučių mikrokraujagyslių pažeidimų. Tai, pasak mediko, reiškia, kad deguonies apykaitos mechanizmas nebefunkcionavo, ir tuo paaiškinami sunkumai, su kuriais susiduriama intensyvios terapijos skyriuose, gydant prie dirbtinio plaučių ventiliavimo sistemų prijungtus COVID-19 sergančius pacientus.
„Pacientas gali gauti neribotą kiekį deguonies, tačiau toliau procesas nepasistūmėja“, – sakė A. Tzankovas.
Pastaruoju metu Roberto Kocho institutas atšaukė rekomendaciją nevykdyti mirusiųjų nuo COVID-19 skrodimo, be to, akcentavo, kad šitai gali būti svarbu, ir pabrėžė būtinybę laikytis saugos reikalavimų.
Teismo medicinos ekspertas Klausas Puschelis iš Hamburgo-Ependorfo universitetinių klinikų per kovo 22–balandžio 11 d. laikotarpį atliko 65-ių nuo COVID-19 mirusių pacientų autopsiją. Leidinio „Suddeutsche Zeitung“, taip pat televizijos ir radijo kompanijų NDR bei WDR žinion pateko konkrečius atvejus apibendrinanti ataskaita, visiškai neseniai išsiųsta į Hamburgo sveikatos apsaugos tarnybą. Profesorius patvirtino, kad ataskaita – autentiška ir galiojanti, bet atsakyti į konkrečius, su ja susijusius klausimus, nepanoro. Jis paminėjo tik tiek, kad šiuo metu Hamburge atlikta daugiau nei šimtas nuo COVID-19 mirusių pacientų skrodimų ir kad visi asmenys, kaip paaiškėjo, yra sirgę kokiomis nors rimtomis ligomis.
Ataskaitos turinys sutampa su kai kuriomis Bazelyje prieitomis išvadomis. Pavyzdžiui, abiejuose dokumentuose nurodoma, kad didžioji dalis mirusiųjų – širdies ligomis sirgę asmenys. Remiantis ataskaita, net 55 iš 61 Hamburge ištirto atvejo – anksčiau širdies kraujagyslių ligomis sirgę žmonės – tokie, kuriems buvo nustatyta hipertenzija, aterosklerozė, kuriuos buvo ištikęs infarktas arba kitos su širdies sveikata susijusios problemos. 46 asmenys buvo sirgę plaučių ligomis. 28-iems buvo nustatyta kitų organų, pavyzdžiui, inkstų, kepenų pažeidimų; kai kurie iš jų turėjo transplantuotų organų. 16-ai asmenų anksčiau buvo diagnozuota demencija, dar kiti sirgo vėžiu, diabetu, buvo priskiriami didelio nutukimo grupei.
Sisteminių tyrimų, atliktų skrodžiant mirusiųjų nuo COVID-19 kūnus, pasaulyje kol kas nedaug. Kovo pabaigoje Pekino universitetinės ligoninės gydytojai pateikė duomenis, gautus po 29-ių kūnų skrodimo. Savo išvadose jie akcentavo, kad virusas pažeidė ne tik plaučius, bet ir imuninę sistemą, taip pat kitus organus. Moksliniame žurnale „Lancet“ teismo patologai iš Ciuricho universiteto pranešė apie tai, kad virusas sukelia sunkius įvairių organų kraujagyslių uždegimus. Savo teiginius specialistai grindė dviejų mirusių ir vieno išgyvenusio asmens tyrimų rezultatais. Jų padarytos išvados iš dalies paaiškina, kodėl mirė ir tie pacientai, kuriems neprireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Italijos sveikatos apsaugos institucija yra paskelbusi išplėstinį 1 738-iems nuo COVID-19 mirusiems pacientams praeity diagnozuotų susirgimų sąrašą. Visgi pateikta ataskaita buvo pagrįsta ne skrodimo rezultatais, o vien pacientų medicininiuose dokumentuose pateiktais duomenimis. Tarp įvardytų susirgimų dažniausiai kartojasi hipertenzija, diabetas ir vainikinių kraujagyslių ligos.
Į daug diskusijų keliantį klausimą, ar pacientų mirties priežastis – virusas, ar visgi kiti susirgimai, savo ataskaitoje bent iš dalies pamėgino atsakyti tik teismo medicinos ekspertas iš Hamburgo K. Puschelis. 61 iš 65 mirusiųjų mirties priežastis, jo teigimu, – COVID-19, tačiau kitų pacientų atveju mirtį lėmė ne virusinis susirgimas.
A. Tzankovas šio atskyrimo metodą vadina moksliškai pagrįstu.
„Jei aš sirgčiau vėžiu ir man būtų likę gyventi pusė metų, bet mane partrenktų automobilis, vairuotojo kaltės šitai nesumažintų“, – aiškina jis.
Daugeliu ligų persirgusių pacientų gyvenimo trukmės prognozės, aišku, buvo daug pesimistiškesnės nei sveikų žmonių. Vis dėlto jei ne COVID-19, visi jie greičiausiai būtų pagyvenę kiek ilgiau – gal dar valandą, gal dieną, gal savaitę, o gal ir ištisus metus.
