Trys pagrindiniai koronaviruso simptomai yra karščiavimas, nuolatinis kosulys bei oro trūkumas. Tačiau vyresniems pacientams, kurie priklauso didžiausios rizikos grupei kalbant apie rimtas komplikacijas ir mirtį užsikrėtus šiuo virusu, gali nepasireikšti nė vienas iš šių simptomų.
Senoliai pradinėje ligos stadijoje gali tapti „lyg nesavi“: jie gali daugiau miegoti arba nustoti valgyti. Taip pat jie gali būti apatiški, sutrikę, prarasti orientaciją aplinkoje. Jiems gali svaigti galva ir jie gali parkristi. Kartais senoliai nustoja kalbėti arba paprasčiausiai staigiai nusilpsta.
„Daug sveikatos problemų turintiems vyresnio amžiaus žmonėms ne visuomet pasireiškia tipiniai simptomai, mes tai matome ir COVID-19 atveju“, – sakė „Emory“ universiteto geriatrijos ir gerontologijos skyriaus vadovė Camille Vaughan.
Pakitęs imuninis atsakas
Pagrindinė priežastis yra ta, kad vyresnių žmonių organizmai kitaip reaguoja į ligą ir infekciją. Vyresniame amžiuje „žmogaus imuninis atsakas gali būti silpnesnis, arba žmogaus gebėjimas reguliuoti kūno temperatūra gali pakisti“, sakė Floridos „Atlantic“ universiteto Schmidto medicinos koledžo geriatrinės medicinos profesorius Josephas Ouslanderis.
„Gretutinės chroniškos ligos gali maskuoti arba daryti įtaką infekcijos požymiams, – sakė jis. – Kai kurių vyresnio amžiaus pacientų kosulio refleksai yra pakitę dėl su amžiumi siejamų pakitimų ar ankstesnių neurologinių problemų, tokių kaip insultas, kiti dėl kognityvinių pakitimų negali tiksliai apibūdinti savo simptomų.“
Svarbūs ankstyvi signalai
Labai svarbu atpažinti pavojaus ženklus. Jeigu ankstyvi COVID-19 simptomai nėra užfiksuojami, vyresnio amžiaus žmonių būklė gali labai greitai pablogėti. Be to, žmonės gali eiti iš namų ir į namus be atitinkamų apsaugos priemonių ir platinti infekciją.
Atlantoje praktikuojanti gydytoja geriatrė Quratulain Syed pasakojo apie į devintą dešimtį įkopusį pacientą, kurį gydė kovo viduryje. Vos per kelias dienas širdies liga ir diabetu sergantis bei tam tikrų kognityvinių pakitimų turintis vyras nustojo vaikščioti, tapo labai apatiškas. Jis nekarščiavo ir nekosėjo. Vienintelis su kvėpavimo takų funkcija siejamas simptomas buvo pavienis nusičiaudėjimas.
Vyro žmona dukart paskambino pagalbos telefonu. Abiem atvejais atvykę medikai patikrino gyvybines funkcijas ir konstatavo, kad jam viskas gerai. Tačiau po dar vieno sunerimusios žmonos skambučio gydytoja liepė vežti pacientą į ligoninę, kur jam buvo nustatytas koronavirusas.
„Esu gana sunerimusi dėl greitosios pagalbos medikų ir kitų žmonių, kurie buvo poros namuose be apsaugos priemonių“, – sakė medikė.
Atvejų daugėja
„Cedars-Sinai“ medicinos centro Ruth ir Harry Romanų greitosios pagalbos skyriaus medicinos direktorius Samas Torbati sakė gydęs vyresnio amžiaus pacientų, kurie, kaip iš pradžių manyta, buvo patyrę kažkokią traumą, tačiau vėliau jiems iš tiesų būdavo diagnozuojamas koronavirusas.
„Jie nusilpsta ir dehidratuoja, – sakė jis. – O kai jie stojasi eiti, jei krenta ir smarkiai susižeidžia.“
S. Torbati taip pat yra matęs vyresnio amžiaus žmonių, kurie nesiorientavo aplinkoje, negalėjo kalbėti, ir atrodė, kad juos ištiko insultas.
„Kai mes juos ištirdavome, nustatydavome, kad šiuos centrinės nervų sistemos pažeidimus sukėlė koronavirusas“, – sakė gydytojas.
San Fransiske veikiančio Kalifornijos universiteto medicinos docentė Laura Perry su tokia paciente susidūrė prieš kelias savaites. Į devintą dešimtį įkopusi moteris, kaip atrodė, buvo peršalusi, tačiau vėliau pradėjo nebesiorientuoti aplinkoje. Ligoninėje ji negalėjo pasakyti, kur ji buvo, ar apžiūros metu išlikti sąmoninga. Vėliau moteriai buvo diagnozuotas koronavirusas, ji vis dar yra gydoma intensyvios terapijos skyriuje.
Čikagoje veikiančio Rusho universiteto medicinos centro geriatrinės medicinos docentas Anthony Perry pasakojo apie 81 metų moterį, kurią pykino, ji vėmė ir viduriavo. Ligoninės priimamajame jai buvo nustatytas koronavirusas. Po lašelinių, deguonies terapijos ir gydymo vaistais nuo žarnyno sutrikimų moteris po dviejų grįžo namo ir sveiksta.
Dar vienam aštuoniasdešimtmečiam šio gydytojo pacientui taip pat pasireiškė panašūs simptomai – pykinimas ir vėmimas, tačiau jis nekosėjo, nekarščiavo, jam netrūko oro. Tačiau jam buvo nustatytas koronavirusas ir šiuo metu jis yra gydomas intensyvios terapijos skyriuje, kur yra prijungtas prie plaučių ventiliavimo aparato.
Kuo skiriasi garbaus amžiaus koronaviruo pacientai? Šis pacientas yra silpnas dėl „pažengusios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos“, sakė Anthony Perry. Išskyrus tai, kol kas neaišku, kodėl vieni vyresnio amžiaus pacientai pasveiksta, o kiti – ne.
Duomenų apie netipinius simptomus rinkimas
Iki šiol tokie atvejai buvo nepatvirtinti. Tačiau keli medikai siekia surinkti daugiau sisteminės informacijos.
Lozanos universiteto ligoninės centro gydytojas geriatras Sylvainas Nguyenas medicinos leidinyje „Revue Médicale Suisse“ paskelbė sąrašą tipinių ir netipinių simptomų, kurie pasireiškia koronavirusu užsikrėtusiems vyresnio amžiaus žmonėms. Netipinių simptomų sąraše nurodomas paciento įprastinės būklė pasikeitimas, kliedesiai, kritimai, nuovargis, apatiškumas, žemas kraujospūdis, skausmas ryjant, alpimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai bei skonio ir kvapo praradimas.
S. Nguyenas CNN atsiųstame elektroniniame laiške nurodo, kad duomenys gauti iš ligoninių ir slaugos namų Šveicarijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Jo teigimu, su koronavirusu „fronto linijoje“ kovojantys medikai turi atidžiai įvertinti vyresnio amžiaus žmonių simptomus.
Kiti komplikuojantys veiksniai
„Nors mes privalome būti itin įtarūs dėl COVID-19, nes jis yra labai pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, būtina turėti omeny ir daug kitų dalykų“, – sakė Indianos universiteto medicinos mokyklos gydytoja geriatrė Kathleen Unroe.
Vyresnio amžiaus žmonių sveikata taip pat gali prastėti, nes pasikeitė jų gyvenimo ritmas. Slaugos namuose ir kitose panašiose įstaigose nutraukta dauguma veiklų ir „gyventojai silpsta, nes nebevaikšto, net ir į bei iš valgyklos“, sakė ji.
O namuose izoliuoti senoliai gali nesulaukti tiek medicininės pagalbos ir kitos būtinos pagalbos iš šeimos narių, nes šiems reikia laikytis saugaus atstumo, sako kiti ekspertai. Jie taip pat gali tapti apatiški ar kankinami depresijos.
„Norėčiau žinoti, kiek konkrečiam pacientui buvo realu užsikrėsti koronaviru, ypač per pastarąsias dvi savaites? – sakė Camille Vaughan. – Ar juos namuose lanko kokie nors sveikatos sistemos darbuotojai? Ar jie buvo susitikę su kitais šeimos nariais? Ar jų chroniškos ligos yra kontroliuojamos? Ar tikėtina kitokia diagnozė? Galbūt žmogui tiesiog prasta diena. Tačiau jeigu jie yra kaip nesavi jau kelias dienas? Tokiais atvejais labai svarbu kreiptis į pirminės priežiūros gydytoją ar skambinti į vietinės sveikatos apsaugos sistemos karštąją liniją siekiant išsiaiškinti, ar žmogui galima atlikti tyrimą dėl koronaviruso. Ir būkite ryžtingi. Jeigu sulaukėte pirmojo „ne“, tačiau reikalai negerėja, skambinkite ir klauskite vėl.“
