Lietuvoje valstybės lėšomis vaikai nuo stabligės skiepijami 6 kartus: 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn., 6–7 metų, 15–16 metų amžiaus.
Suaugusieji kas 10 metų nuo stabligės gali skiepytis valstybės lėšomis kompensuojama vakcina.

Karantino laikotarpiu planinis skiepijimas yra tęsiamas, numatant pacientų srautų valdymą, sakoma pranešime. Visais klausimais dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu ir, tik sutarus tikslų skiepijimo laiką, vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Rizika susirgti šia pavojinga liga padidėja šiltuoju metų sezonu, kai prasideda žemės ūkio darbai. Didesnė tikimybė susirgti šia liga yra neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems asmenims, taip pat asmenims, gavusiems visą vakcinacijos kursą, bet laiku nepasiskiepijusiems palaikomąja vakcinos doze.

Stabligės sukėlėjų yra įvairių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis bakterijos išsiskiria į aplinką ir, virtusios sporomis, ilgai išlieka gyvybingos dirvožemyje. Žmonės užsikrėsti gali esant tiek giliai, tiek paviršinei žaizdai, jei ji yra užteršta dirvožemiu su jame esančiomis sporomis. Itin pavojinga žaizdą užteršti sodo, daržo, ganyklų žeme.
Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ar net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Pirmieji ligos požymiai – trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje, kurie gali trukti iki kelių savaičių. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Vėliau spazmų priepuoliai dažnėja ir būna ilgesni bei skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

Persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl patikimiausia profilaktikos priemonė yra skiepai.