Kai organizmo imuninė sistema susiduria su virusu, ji ima gaminti antikūnus, kurie gali atpažinti konkretų virusą ir jį pulti. Šiaip įprasta manyti, kad, vos tik žmogus pasigauna virusą, imunitetas neleidžia organizmui susirgti dar kartą nuo to paties viruso.

Tačiau iš tiesų viskas yra daug sudėtingiau. Imunitetas yra spektras. Kai kuriais atvejais įgyjama apsauga visam gyvenimui, pavyzdžiui, kai kalbame apie virusus, kurie sukelia vėjaraupius ir tymus. Kitoje spektro pusėje – žmogaus imunodeficito virusas, arba ŽIV, kuris paprastai nesuteikia jokio apsauginio skydo.

Kalbant apie SARS-CoV-2, virusą, sukeliantį „Covid-19“, organizmo imuninė reakcija į infekciją tėra mažai žinoma, sako George‘as Rutherfordas, Kalifornijos San Fransisko universiteto (UCSF) Infekcinių ligų ir pasaulinės epidemiologijos fakulteto vadovas. „Tai sritis, kuriai pažinti prireiks laiko“, – pažymi mokslininkas.

Siekiant priimti sprendimus dėl to, kaip ir kada panaikinti apribojimus, būtina perprasti išgyvenusiųjų „Covid-19“ virusinio imuniteto lygį. Testai, kurie matuoja antikūnus, veikiančius virusą, nurodomi kaip svarbus veiksnys siekiant atgaivinti ekonomiką ir grąžinti žmones į darbus. Niujorko valstija pritarė antikūnų testui ir planuoja jį naudoti plačiu mastu. Anthony Fauci, garsus JAV infekcinių ligų ekspertas, pasiūlė, kad ateityje iš grįžtančių darbuotojų būtų galima reikalauti „pažymėjimų dėl imuniteto“.

Anthony Fauci

Tačiau visoms šioms idėjoms, ko gero, dar neatėjo laikas. Mokslininkai, visų pirma, turi atsakyti į du klausimus: kiek ilgai antikūnai, veikiantys SARS-CoV-2, išlieka organizme ir kiek ilgai jie apsaugo nuo pakartotinio infekavimo, jei apskritai apsaugo?

Pasak G. Rutherfordo, geriausia būtų, jei SARS-CoV-2 būtų panašus į tokius virusus kaip raudonukė, kai persirgus šia liga imunitetas įgyjamas visam gyvenimui. Pagal tokį scenarijų, virusas galiausiai nustotų plisti, žmonėms įgijus vadinamąjį „bandos imunitetą“ (angl. herd immunity).

„Yra vilties dėl „Covid-19“, – sakė G. Rutherfordas.

Bet kol kas tai yra viskas, ką turime, – viltį. Imunitetas yra itin sudėtingas klausimas, kai kalbame apie koronavirusus, klasę virusų, į kurią patenka SARS ir MERS, taip pat sezoniniai koronavirusai, sukeliantys tokias ligas kaip paprastas peršalimas. Jie taip vadinami dėl atsikišusios karūnos formos baltymų, leidžiančių prisitvirtinti prie ląstelių šeimininkių.

„Šiuo metu nėra įrodymų, kad susiformavusi antikūnų reakcija užtikrins apsaugą, – sako patologijos profesorius Davidas Waltas iš Harvardo medicinos mokyklos „Brigham and Women’s Hospital“ ligoninės (Bostonas). – Kol kas nėra įrodymų, kad žmonės negalės pakartotinai užsikrėsti šiuo virusu.“

SARS ir MERS, glaudžiai susijusių su „SARS-CoV-2“, tyrimai rodo, kad organizmo imuninė reakcija ribota. Kaip parodė 2007 metais publikuotas pranešimas, SARS antikūnai išnyko vidutiniškai po dvejų metų, tad ligoniai galimai tapo pažeidžiami, kalbant apie pakartotinį užsikrėtimą. MERS tyrimas parodė, kad antikūnai linkę išsilaikyti kiek ilgiau, bet ne visų organizmuose. Ir nė vienas tyrimas nenustatė, ar antikūnų buvimas apsaugo nuo pakartotinio infekavimo.

„Labiausiai į jį panašus virusas rodo, kad nėra ilgai trunkančio imuninio atsako“, – sakė D. Waltas.

Ankstesni tyrimai taip pat leidžia manyti, kad susirgimas koronavirusu negarantuoja žmogui visiško imuniteto ateityje. Pavyzdžiui, 1984 metais Jungtinės Karalystės mokslininkai infekavo savanorius sezoniniu virusu, o tada po metų paskiepijo juos, kad patikrintų, ar įgijo imunitetą. Tie, kurie susidūrė su lygiai ta pačia viruso paderme, nesusirgo, bet daliai tų, kurie susidūrė su šiek tiek kitokia paderme, vis tiek pasireiškė peršalimo simptomų.

Mokslininkai priėjo išvadą, kad kontaktas su virusu suteikia tik „dalinį imunitetą“. Dar vienas tyrimas, publikuotas 1990 metais, nustatė, kad kai kurių žmonių organizmuose antikūnų, veikiančių virusą, kiekis per metus taip smarkiai sunyko, kad net susidūrus su ta pačia paderme nebūtinai išvengiama pakartotinės infekcijos.

Maža to, ne visi antikūnai vienodi. Tik vadinamieji neutralizuojantys antikūnai jungdamiesi su virusu silpnina infekciją arba užkerta jai kelią. Kito tipo antikūnai gali atpažinti patogeną, bet negali prie jo prisitvirtinti.

Neseniai atsirado vilties suteikiančių įrodymų, kad SARS-CoV-2 skatina neutralizuojančių antikūnų gamybą, sakė D. Waltas. Pavyzdžiui, žmonių, persirgusių naujuoju koronavirusu ir pasveikusių, kraujo plazmos perpylimas, bent jau taip atrodo, turi teigiamą poveikį sunkios būklės „Covid-19“ pacientams. Nemaža dalis ligoninių pradėjo taikyti tokį gydymą, atliekami jo tyrimai.

Bet neaišku, kiek ilgai šie antikūnai užtikrina apsaugą. Pietų Korėjos Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atlikti tyrimai parodė, kad 91 infekuoto paciento testų rezultatai buvo neigiami, o vėliau, pakartojus testą, gautas teigiamas rezultatas. Taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių, įskaitant klaidingai neigiamus rezultatus arba tebesitęsiantį viruso fragmentų plitimą, net kai žmogus yra pasveikęs ir virusas jo organizme nebėra aktyvus.

Foto: AP / Scanpix

Dar vienas preliminarus Šanchajuje atliktas tyrimas rodo, kad kai kuriems pacientams nebuvo būdingas „susekamas antikūnų atsakas“, o kitiems nustatyta labai ryški reakcija.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai pareiškė, kad neaišku, ar pasveikę nuo koronaviruso pacientai yra atsparūs antrinei infekcijai.

„Dėl pasveikimo ir pakartotinio užsikrėtimo, man rodos, mes neturime aiškaus atsakymo. Tai yra nežinomasis“, – pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo Mike‘as Ryanas, PSO skubiųjų programų vykdomasis direktorius.

Kad geriau suprastų SARS-CoV-2 imunitetą, mokslininkai turi ištirti, kaip per tam tikrą laiką progresavo daugelio žmonių liga, paėmus kelis mėginius iš tų pačių asmenų. Kiek laiko tai gali trukti, tai vis dar atviras ilgų diskusijų klausimas.

G. Rutherfordo iš UCSF teigimu, duomenys rodo, kad daugumai žmonių greičiausiai pasireikš tam tikra imuninė reakcija į SARS-CoV-2. Atsižvelgiant į tai, kiek ilgai toks imunitetas trunka, gali prireikti sezoninių vakcinų ar (kartais) stimuliantų, pavyzdžiui, stabligės atveju.

„Jeigu mums pavyktų pasiekti, kad gana didelė dalis gyventojų taptų atsparūs virusui, jis greičiausiai išnyktų, – sakė jis. – Tiesiog grįžtų į šikšnosparnių terpę ar kitur, iš kur ir atsirado.“