Tačiau persigalvoti dėl nėštumo nutraukimo nori ar ruošiasi toli gražu ne visos moterys. Priešingai – negalėdamos patekti į poliklinikas ar kitas gydymo įstaigas jos interneto platybėse ieško būdų, kaip abortą atlikti nelegaliai įsigytais medikamentais. Savo ruožtu specialistai įspėja, kad medikamentinis abortas Lietuvoje nėra įteisintas, o savavališkas tokių vaistų vartojimas gali sukelti labai rimtas ir skausmingas pasekmes – nuo nukraujavimo iki nevaisingumo.
Šaukiasi pagalbos
Kaip matyti viename interneto forumų, diskusija apie nėštumo nutraukimą tarp moterų prasidėjo dar kovo pabaigoje. Viena jų prašė pasidalinti informacija, „kur gauti nėštumo nutraukimo tablečių karantino metu“.
„Ar karantino metu įmanoma gauti nėštumo nutraukimo tablečių? Nes abortui poliklinikoje nepriima!!! Ačiū už bet kokią informaciją!“ – kovo 20 d. rašė ji.
Netrukus kitos forumo dalyvės pradėjo dalintis pasiūlymais, kur tokių vaistų įsigyti. Viena netgi teigė, kad tokiu būdu nėštumą nutraukia nebe pirmą kartą.
Balandžio 4 d. tame pačiame forume savo istorija dalinosi ir kita moteris: „Ir manęs nepriėmė abortui dėl karantino. Skubiai reikalinga informacija, kur Lietuvoje gauti tablečių nėštumo nutraukimui. Kai krizė ant nosies, tikrai nesugebėsiu išlaikyti vaiko!!! Help!!!“
Netrukus ir ji gavo rekomendacijų, kur tokių preparatų įsigyti. Kaip rašė į pagalbos šauksmą sureagavusi moteris, ir ji buvo panikoje, tačiau gavusi vaistų esą „susitvarkė pati“.
Kiek tiksliai gydymo įstaigų Lietuvoje šiuo metu atlieka abortus nėra aišku, nes šiai procedūrai būdavo galima registruotis ir valstybinėse, ir privačiose gydymo įstaigose. Vis dėlto, kaip trečiadienį teigė A. Veryga, šios paslaugos kai kuriose poliklinikose iš tiesų gali būti sustabdytos, nes tai nėra būtinoji pagalba.
„Paraginčiau šeimoms ir moterims būti sąmoningoms ir nesiimti priemonių, kurios prasilenktų su įstatymu ar keltų riziką jūsų sveikatai.
Jei yra tokios aplinkybės, kad poliklinikos apsisprendžia tam tikrų paslaugų neteikti, šiuo atveju – nėštumo nutraukimo, tai gali, matyt, pasitarnauti kaip tokia situacija, kuri paskatins moteris pakartotinai pasitarti su medikais, su psichologais, ir gal tai gali būti tinkamas momentas persvarstyti tokį apsisprendimą ir to nėštumo nenutraukti. Aišku, tai yra jūsų sprendimas“, – kalbėjo ministras.
Tiesa, vakare A. Verygos atstovė spaudai Lina Būšinskaitė patikslino, kad abortai priskiriami stacionarioms procedūroms ir jas gydymo įstaigos esą atlieka „kaip įprasta“.
„Norime atsakyti į kylančius klausimus. Paaiškiname, kad karantino laikotarpiu abortai priskiriami prie tų stacionarinių procedūrų, kurias tenka atlikti ir dėl medicininių indikacijų ir jų atlikimas sąlygotas riboto termino. Kaip ir įprastai, jas teikia gydymo įstaigos, teikiančios ginekologijos stacionarines paslaugas. Tokia galimybė yra numatyta teisės aktuose.
Visgi visada svarbu įvertinti, dar kartą pasverti priimtus sprendimus, ar nėštumo nutraukimas – tikrai vienintelė galima išeitis. Žinoma, tai jokiais būdais nėra draudimas ar bandymas, prisidengiant karantinu, neleisti moterims pasirinkti“, – išplatintame komentare rašo L. Bušinskaitė.
Kreipiasi į krizinio nėštumo specialistus
Kad moterų kreipimųsi dėl sumažėjusių galimybių nutraukti nėštumą nuo karantino paskelbimo pradžios padaugėjo, pastebėjo ir Krizinio nėštumo centro specialistai. Anot centre dirbančios socialinės konsultantės Rūtos Trumpickienės, apie šias problemas moterys užsimena skambučiuose ar laiškuose.
Pasak pašnekovės, kai kurios šiuo metu nėštumo nutraukimo negali atlikti savo gyvenamojoje vietoje. Kitoms procedūra atšaukiama net ir užsiregistravus.
„Vis tiek tikriausiai daugiau procedūrų atliekama didesnių miestų ligoninėse. Viena moteris mums buvo rašiusi laišką, kad buvo užsiregistravusi, paskui jai procedūrą atšaukė ir pasiūlė kitą laiką, nes atsirado kažkokių skubių pacientų. Tai irgi, aišku, labai vargina ir mes suprantame tuos moterų išgyvenimus“, – teigė specialistė.
Ji aiškino, kad su krizinį nėštumą išgyvenančiomis moterimis dirbantys specialistai ir patys rinko informaciją apie esamą situaciją ir galimybes gydymo įstaigose.
„Skambinome į tas gydymo įstaigas. Galbūt ta situacija dabar jau kažkiek pasikeitusi, bet dabar pagrindinis dėmesys skiriamas visoms būtinosioms procedūroms, operacijoms, kai yra grėsmė gyvybei, o nėštumo nutraukimas paprastai yra planinė procedūra.
Gydymo įstaigos mums sakė, kad nėštumo nutraukimai yra atliekami, bet ne visose ligoninėse arba ribojamas dienos procedūrų skaičius. Kitose ligoninėse buvo registruojamos ir priimamos moterys, kurių nėštumui yra daugiau savaičių. Kadangi moters pageidavimu nėštumas gali būti nutraukiamas iki 12 savaitės, tai kai kur moterys, kurių nėštumas mažas, neregistruojamos“, – teigė specialistė.
Anot R. Trumpickienės, šią procedūrą taip pat atlieka kai kurios privačios klinikos, tačiau ir ten situacija karantino metu gali būti pasikeitusi.
Kaip teigia socialinė konsultantė, neplanuotai pastojusios moterys ir taip patiria didelį stresą, tad natūralu, kad neigiamos emocijos apsisprendus nutraukti nėštumą ir negalint to padaryti gali dar labiau sustiprėti.
„Tikrai apmaudu, kad visa tai tenka išgyventi. Mūsų centras veiklos nėra sustabdęs, mes nuotoliniu būdu teikiame pagalbą. Kadangi dabar bendrai visuomenėje padaugėjo tokio nesaugumo, todėl galbūt nėštumas ir sukelia daugiau abejonių. Žmonės ir darbus praranda, ir neaiški ekonominė situacija“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad nėščiosioms nerimą kelia ir pasunkėjusios galimybės patekti pas medikus, informacijos trūkumas apie vaisiaus būklę, pasikeitusi gimdymo tvarka, kai negali dalyvauti artimas žmogus.
Procedūras atlieka ne visos įstaigos
Delfi susisiekus su Antakalnio poliklinika vardo ir pavardės viešinti nenorėjusi ginekologijos skyriaus atstovė patikino, kad šiuo metu įstaiga nėštumo nutraukimų neatlieka, tačiau ir besikreipiančių vienetai. Jos teigimu, viena abortą atlikti norėjusi pacientė buvo nukreipta į Vilniaus gimdymo namus.
Paklausta, kas nusprendžia, kurios paslaugos gydymo įstaigoje bus teikiamos, o kurios ne, pašnekovė teigė, kad, jos žiniomis, tai – pačių poliklinikų apsisprendimas.
Ji taip pat pridūrė, kad, kiek žino, visiems atvykstantiems į poliklinikas ar kitas gydymo įstaigas, turi būti atliekamas koronaviruso testas, o kol laukia tyrimo asmuo turi būti karantinuojamas ligoninėje ar poliklinikoje.
Karantino metu abortų neatlieka ir Vilniaus Centro poliklinika. Šios įstaigos atstovai tai anksčiau patvirtino portalui alfa.lt.
„Mūsų stacionaras šiuo metu yra uždarytas planinėms paslaugoms teikti. Šiuo metu teikiame tik būtinąsias paslaugas. Nėštumo nutraukimas šiuo atveju yra planinė paslauga ir karantino metu to nedarome“, – portalui sakė Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai dr. Audronė Juodaitė-Račkauskienė.
Susisiekus su Panevėžio ligonine, jos atstovas nepatikslino, ar gydymo įstaigoje ir toliau atliekama nėštumo nutraukimo procedūra, tik perdavė L. Bušinskaitės anksčiau žiniasklaidai išplatintą komentarą. Su Alytaus ligonine žurnalistams susisiekti nepavyko.
Tuo tarpu paskambinus į Šiaulių ligoninės moters ir vaiko kliniką ragelį pakėlusi darbuotoja patikino, kad apie situaciją ir atliekamas procedūras galėtų komentuoti vadovė. Tačiau tuo metu ji buvo išskubėjusi į operacinę.
Kad nėštumo nutraukimas yra planinė pagalba, patvirtino ir Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė. Vis dėlto ji patikino, kad šią procedūrą gydymo įstaiga atlieka net ir karantino periodu.
„Tai yra planinė pagalba ir, jeigu moteris turi šeimos gydytojo siuntimą, mes tokius nėštumus registruojame ir juos (nutraukimus – Delfi) padarome (...). Bet mes lygiai taip pat matuojame temperatūrą, viską atidžiai apžiūrime ir tik tada guldome. Pas mus tokių pacienčių per savaitę ateina maksimum dvi-trys“, – teigė K. Mačiulienė.
Tuo tarpu, R. Trumpickienė, paklausta, ar iš tiesų realu, kad dalis moterų negalėdamos atlikti abortų savo sprendimą, kaip sakė A. Veryga, pergalvos, patikino, kad tokių atvejų praktikoje pasitaiko.
„Būna, kad pagyvenus su žinia apie nėštumą, žmonių sprendimai keičiasi. (...) Jeigu kalbėtume šitame kontekste, tai toks atidėjimas gali įvairiai paveikti. Aišku, pagal Lietuvos įstatymus tokia teisė (nutraukti nėštumą – Delfi) numatyta“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Pašnekovės teigimu, dažniausiai moteris nėštumą nutraukti paskatina santykių problemos su partneriu, aplinkinių, artimų žmonių abejingumas ar spaudimas, dėl įvairių priežasčių atsiradęs nesaugumo jausmas.
Įspėja dėl pasekmių
Gimdymo namų direktorė K. Mačiulienė įspėjo, kad nelegaliais būdais sumaniusios nėštumo nutraukimą atlikti moterys gali prisidaryti labai rimtų sveikatos problemų.
„Jos gali labai nukentėti dėl to, kad tie vaistai, kurie yra naudojami nėštumo nutraukimui, nėra registruoti Lietuvoje. Gali būti dideli kraujavimai, nukraujavimas, karščiavimas ir apskritai gali pridaryti daug žalos, kadangi po tokių savo įsitikinimais daromų nėštumo nutraukimų gali daugiau ir nepastoti.
Jeigu tik susidaro spraga, tuoj pat internetas ją užpildo visiškai nemokšiškais patarimais“, – įspėjo medikė.
Jai antrino ir R. Trumpickienė bei pastebėjo, kad nusprendusios savarankiškai atlikti abortą moterys dažnai nė nebūna pasikonsultavusios su medikais, nežino, ar iš tiesų laukiasi ir kiek nėštumui laiko.
„Jos tik pasidaro nėštumo testą, žino iš testo, kad laukiasi. Tarkime, užtrukusios mėnesinės ir jaučia nėštumo simptomus. Bet jos tiksliai nežino, nei kiek savaičių nėštumas, nei kaip vaisius įsitvirtinęs. Medikamentinis nėštumo nutraukimas gali turėti kontraindikacijų ir sukelti didelę riziką pačios moters sveikatai. Tai tikrai kelia nerimą, kad moterys ieško tokių būdų“, – kalbėjo specialistė.
K. Mačiulienė ragino moteris nesiimti tokių procedūrų pačioms ir kreiptis į šeimos gydytojus, nes siuntimą nėštumo nutraukimo atlikimui tikrai galima gauti.
„Mes negalime guldyti be nukreipimo, nes tai yra planinė procedūra. Nėra taip, kad neplaniškai atvyks, kaip gimdymui atvyksta“, – aiškino K. Mačiulienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad šeimos siaučiant koronaviruso epidemijai turėtų nepamiršti naudoti kontracepcijos priemones lytinių santykių metu.
„Tokiu metu, ypač karantine, galima daug paprasčiau pastoti negu būnant darbuose ir bėgiojant iš vietos į vietą. Visiems reikia pagalvoti apie tai, kad, pirma, yra būtina kontracepcija. Antra, pagalvoti, kad, jei yra karantine su vyru tik dviese arba kad ir su vaikais, kad santykiai dažnesni. Apie viską moterys ir vyrai turi galvoti“, – pabrėžė specialistė.
Paklausta, ar mano, kad po karantino gali padaugėti nėštumų, K. Mačiulienė teigė, kad prognozuoti sunku.
„Negaliu to pasakyti. Nėštumų gal ir turėsime, bet gimdymų – negaliu pasakyti“, – sakė medikė.
Delfi primena, kad Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 – 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Jeigu išgyvenate krizinį nėštumą, nemokamos pagalbos galite kreiptis į Krizinio nėštumo centro specialistus: neplanuotasnestumas.lt; tel. nr. +370 603 57912 arba el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt
