Vertinant iš 100 ištirtų mėginių, pasak A. Verygos, Lietuvoje yra 0,7 proc. teigiamų atvejų. Ministras sako, kad procentas yra nuolat mažėjantis, dar praeitą savaitę jis siekė 1,5 proc.
Tai rodo, kad nustatomų atvejų yra daug mažiau, tačiau ir tyrimų atliekama mažiau. Kaip sako ministras, taip nutiko dėl to, kad atėjęs pavasaris yra mažiau palankus laikas plisti peršalimo ligoms, kurias galima supainioti su koronavirusu, be to, sumažėjo parvykstančių gyventojų skaičius.
„Galėtume ištirti ženkliai daugiau mėginių, bet per šventes besikreipusių asmenų buvo daug mažiau“, – sakė A. Veryga.
Komentuodamas mažesnį tyrimų ir nustatomų atvejų skaičių A. Veryga teigė, kad tai lėmė mažesnis parvykstančiųjų į Lietuvą skaičius, pasibaigęs šaltasis sezonas ir peršalimo ligų skaičiaus mažėjimas. Taip pat, ministro manymu, šventės buvo tas laikotarpis, kai žmonės apsisprendė mažiau judėti, mažiau kreiptis į medikus.
„matyt, ta pagrindinė kontaktą turėjusių ir parvykusių asmenų, buvusių rizikos grupėse prakeliavo per mobiliuosius punktus ir išsityrė. Per šventes net ir tie, kurie galėjo tikrintis pakartotinai siekiant užfiksuoti pasveikimą, matyt, apsisprendė likti namie ir tuos tyrimus atsidėjo vėlesniam laikui“, – sakė A. Veryga.
Jo teigimu, tyrimų skaičius sumažėjo dėl to, kad sustojo ligos plitimas.
„Ne pats tyrimų skaičius yra pagrindinis rodiklis, nes jis priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. Aš minėjau vieną iš rodiklių, kurį skaičiuojame kiekvieną dieną – t.y., kiek iš šimto tirtųjų pasitvirtina ligos atvejis. Šitas procentas yra nuolat mažėjantis ir tai rodo, kad ligos plitimas yra sustojęs“, – kalbėjo A. Veryga.
Pirmadienio duomenimis, pasak ministro, reanimacijoje buvo 14 sunkios būklės pacientų, 9 iš jų reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos. Dar 38 pacientams reikėjo deguonies terapijos ne reanimacijoje. Pasveikusiųjų iš viso Lietuvoje – 101.
Pasak ministro, statistika yra po truputį gerėjanti.
A. Veryga sakė, kad asmens apsaugos priemonės ir toliau gabenamos į Lietuvą ir dalinamos gydymo įstaigoms bei karščiavimo klinikoms. Kai kurios įstaigos jau yra pranešusios, kad priemonių jiems užtenka bei yra sukauptas rezervas, trūksta vietos sandėliavimui. Dėl to kai kurios apsaugos priemonės bus laikomos SAM sandėliuose bei skirstomos pagal poreikį.
„Vis dar girdime, kad kai kam priemonių nepakanka ir bijoma, kad jų neužteks. Tai tik noriu įstaigų vadovus paraginti tas priemones naudoti, nes jos nuolat atvyksta ir jų trūkumo neturėtų būti, darbuotojams nereikėtų kelti įtampos bandant kažkokiu būdu pasakyti, kad jų gali pritrūkti. Tik dalis priemonių jau yra pasiekusios Lietuvą ir dar nemaža dalis jų artimiausiu metu atvyks“, – sakė A. Veryga.
Medikai privalės deklaruoti, kur dirba
Ministras taip pat priminė, kad medikams SAM karantino metu siūlė pasirinkti vieną darbo vietą, tai reiškia vieną gydymo įstaigą, kurioje dirbs koronaviruso protrūkio metu. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad keliose įstaigose dirbantys medikai, pasak ministro, turi didesnę tikimybę išnešioti virusą.
„Deja, bet šiandien, vidurdienio duomenimis, nesulaukėme pritarimo tokiam sprendimui. Tenka apgailestauti, kad saugumas darbuotojų mums labiau rūpi žodinėse deklaracijoje. Vietoje pasirašymo, iš kai kurių organizacijų sulaukėme ilgų surašytų dokumentų ir popierių, ką reikėtų, ar ko nereikėtų daryti. Tai yra organizacijų apsisprendimas, mes jį gerbsime“, – kalbėjo A. Veryga.
„Vienas iš regionų tokį kryžminės viruso plitimo prevencijos modelį jau yra prisitaikęs, jis puikiai veikia ir kažkokių rizikų nesukėlė. Bet, kaip ir minėjau, tenka apgailestauti, kad kai kurie sugalvojo neprisijungti“, – situaciją vertino SAM vadovas.
Ministras taip pat sakė, kad šis dokumentas sukėlė nemažą diskusijų bangą, tačiau jo paskirtis būtų buvusi apsaugoti pačius darbuotojus. Pasak A. Verygos kryžminis užkratas Lietuvos gydymo įstaigose yra užfiksuotas ne kartą. Jei medikui būtų tekę pasirinkti karantino metu vieną darbo vietą, atlyginimas nebūtų nukentėjęs.
„Aš tik noriu priminti, kas įvyksta, kai yra nesilaikoma saugumo reikalavimų, nėra tinkamai užtikrinama infekcijų kontrolė, maišosi personalo srautai, medikai dirba per kelias darbo vietas. Tai tokiose įstaigose, kaip Ukmergės ligoninė, ar Marijampolės ligoninė, išplitus užkratui ligoninė išsijungia ir tada tikai kyla labai didelė rizika, kad to regiono gyventojams paslaugos bus nebeteikiamos“, – kalbėjo ministras.
Be to, tokioms įstaigoms užsidarius pacientai ten lieka, bet nepriimami nauji pacientai. Dėl ligoninėje gulinčių pacientų į gydymo įstaigą tenka siųsti kitus medikus. Tai reiškia, kad rizika dar labiau padidėja.
„Labai gaila, kad asocijuotos struktūros nusprendė, kad to nereikia. Matyt, tai aiškus ženklas ir parodymas, kad kalbose mes esame principingi ir drąsus, bet, kai reikia pasirašyti dokumentus ir imtis veiksmų, ta drąsa ir noras prapuola“, – sakė A. Veryga.
Todėl, pasak ministro, nuo šiol medikams reikės deklaruoti, kuriose medicinos įstaigose jie dirba, kiek ir kokių turi darboviečių, kad tai žinotų įstaigų vadovai ir įvertintų riziką.
Taip pat ministras sakė, kad nebūtų kilę problemų dėl licenzijų praradimo, atlyginimo sumažinimo, kadangi medikai nebūtų buvę atleisti, o pokyčiai galiotų tik karantino laikotarpiu.
Lietuviai išlaikė velykinį egzaminą, bet karantinas dar gali būti tęsiamas
Pasak ministro, ar Lietuvos gyventojai išlaikė Velykinį egzaminą ir paklausė rekomendacijų likti namuose, pamatysime maždaug už savaitės, kai praeis koronaviruso inkubacinis laikotarpis. Tuo metu bus itin akylai stebima, ar susirgimų skaičius nepradės vėl augti.
„Teko girdėti, kad gyventojai elgėsi drausmingai, pilietiškai ir draugiškai. Man atrodo, kad mes, kaip visuomenė, savotiškai tą egzaminą išlaikėme, supratome, kam tas karantinas skirtas, labai daug pasipiktinimų neteko girdėti. O kaip pavyko šitą priemonę įgyvendinti, pamatysime po 5-7 dienų“, – sakė A. Veryga.
Vis dėlto, anot A. Verygos, karantinas Lietuvoje toliau gali būti tęsiamas, tačiau neatmetama, kad sąlygos bus švelnesnės.
„Manau, kad realistiška tikėtis, kad jis dar bus pratęsiamas, tik klausimas, kokios bus sąlygos. Ir dabar, esant karantinui, mes kalbame apie tam tikrą sąlygų švelninimą.
Pats karantinas kaip priemonė gali likti ir ilgesniam laikui, tik tiek kad dalis paslaugų gyventojams bus atidaroma ir sudaroma galimybė jomis naudotis labai atsakingai vertinant, kaip keičiasi užsikrėtimų statistika, kiek yra nustatoma užsikrėtimo atvejų“, – teigė A. Veryga.
SAM vadovas teigė, kad trečiadienį Vyriausybėje bus svarstoma apie karantino švelninimo sąlygas. Pirmiausia galėtų būti atidaromos ne maisto parduotuvės, kurios turi atskirus įėjimus ir gali kontroliuoti pirkėjų srautus, užtikrinti asmens apsaugos priemonių naudojimą.
Taip pat vėl dirbti galėtų tam tikros paslaugos, kuriose nebūtų ilgesnio nei 15 minučių kontakto su klientu. Tokios sąlygos galėtų įsigalioti dar šią savaitę.
Nerimą kelia Nemenčinė
Paklausus apie situaciją Nemenčinėje, kuri vos per kelias dienas tapo vienu iš koronaviruso židinių, ministras atsakė, kad ji tikrai kelianti nerimą.
„Panašu, kad nemažai žmonių gali tekti izoliuoti ir situacija gali ryškėti į blogąją pusę. Dėl priekaištų, kad tyrimai kažkam yra nedaromi, tai tik noriu priminti, kad tyrimų galimybės neribojamos ir, jei įmonės turėtų noro, galima ir daugiau tyrimų atlikti, net ir tuos darbuotojus ištirti, kurie yra besimptomiai, jei matoma rizika“, – sakė ministras.
Taip pat A. Veryga sakė, kad įstaigos pačios turėtų imtis prevencijos veiksmų ir darbuotojai, kurie turi peršalimo simptomų, neturėtų būti darbe.
Balandžio 14 d. duomenimis:
- Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 1070
- Per vakar dieną patvirtinta naujų ligos atvejų: 8
- Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius: 24
- Pasveikusiųjų skaičius: 101
- Per vakar dieną ištirta: 1187
- Iki šiol iš viso ištirta daugiau nei 40 tūkst. ėminių dėl įtariamo koronaviruso
Nuo kovo 16 dienos visoje Lietuvoje paskelbtas karantinas, jis galioja iki balandžio 27 dienos. Karantino metu draudžiama vykti į užsienį dėl nebūtinų reikalų. Taip pat šalyje draudžiamos įvairios pramogos, renginiai, veiklos negali vykdyti maitinimo įstaigos, išskyrus maistą išsinešimui, uždarytos nebūtinų prekių parduotuvės, atšauktos neplaninės operacijos, teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Ugdymo procesas vyksta tik nuotoliniu būdu.
