Kaip sako medikas, karantiną patį savaime galima naudoti kaip priemonę situacijos stabilizavimui (minutės pertraukėlę, jei kalbėtumėm sporto terminais), bet ne kaip instrumentą kovai su virusu.
„Per minutės pertraukėlę dažniausiai nepriartėji prie varžovo taškais, bet gali į aikštelę grįžti labiau pasiruošęs ar nusiteikęs“, – palygina jis.
T. Urbonas siūlo į karantiną žiūrėti būtent kaip į laiką, per kurį galime pasiruošti tolimesnei kovai ir tai turi būti itin aiškiai apibrėžtas terminas. Idealiu atveju visose šalyse vienodas.
„Iš karantino laiko derinimo tarp valstybių galima gauti labai daug sinergijos, ypač jei bus poreikis imti antrą minutės pertraukėlę“, – priduria jis
Gydytojas akcentuoja, kad per karantiną reikėtų sutelkti kuo daugiau intelektinio potencialo, kuris leistų valdyti krizę ir atlikti namų darbus.
T. Urbonas su skaitytojais dalijasi savo siūlymais, kaip reikėtų užbaigti karantiną:
1. Karantino pabaigos data – 2020 gegužės 3 d.;
2. Po karantino pabaigos viešose vietose draudžiama vaikščioti be veido kaukės (iki tol reikia užtikrinti kaukių tiekimą ir visuotinį prieinamumą, parengti įstatymo pataisas, numatančias atsakomybę už pažeidimą);
3. Lankytis uždarose viešos paskirties pastatuose, išskyrus gydymo įstaigas, kai kūno temperatūra didesnė nei 37,4 laipsnių (iki tol reikia užtikrinti, kad visos įstaigos turėtų tinkamas temperatūros matavimo priemones ir parengtą personalą);
4. Po karantino pabaigos nedarbingumas / atleidimas nuo bet kokios veiklos išduodamas nuotoliniu būdu, o vienintelis kriterijus kurio reikia – temperatūra didesnė kaip 37,4 laipsnių.
5. Po karantino pabaigos visi socialiai drausti Lietuvos piliečiai, kurių amžius viršija 50 ar 55 m., išleidžiami laikinai senatvės pensijai iki tos dienos, kai bus visuotinai prieinama vakcina;
6. Po karantino pabaigos visų asmenų, kuriems daugiau nei 60 m., aprūpinimą maistu, buitinėmis prekėmis ir vaistais užtikrina valstybė, o prekes žmogus įsigyja rinkos kainomis (iki tol reikia sudaryti tiekimo grandinių tinklus, paskelbti viešuosius konkursus, apskaičiuoti galimą paslaugų poreikį);
7. Po karantino pabaigos visoms ūkinėms veikloms nustatomi nauji saugumo reikalavimai, pavyzdžiui, ribojamas pirkėjų skaičius parduotuvėje, įvedamas privalomas patalpų dezinfekavimas, privaloma pietų pertrauka, nustatomas rankų antiseptikos protokolas, ribojamas darbuotojų skaičius patalpoje / pamainoje (iki tol reikia išanalizuoti kiekvienos ūkinės veiklos rizikas, parengti teisės aktų pakeitimus, užtikrinti reikiamų priemonių ir techninės įrangos prieinamumą);
8. Po karantino pabaigos dalis veiklų privalomai yra atliekama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, vyresnių klasių moksleivių 30-40 proc. mokymo užduočių gali nuolatos vykti nuotoliniu būdu. Teisinės konsultacijos, dalis teismo posėdžių, vaistų receptų išdavimas / pratęsimas taip pat (iki tol reikia išbandyti ir paruošti programinę ir techninę įrangą, ja aprūpinti jautriausias gyventojų ir verslo grupes);
9. Po karantino pabaigos visi į Lietuvos teritoriją atvykstantys asmenys prieš išlipdami iš transporto priemonės privalo būti patikrinti greituoju Covid-19 testu. Jei nustatomas nors vienas teigiamas rezultatas, izoliuojama / saviizoliuojasi visa keliavusi grupė (iki to laiko reikia pasirūpinti greitaisiais testais, parengti privalomos saviizoliacijos ar priverstinės izoliacijos įstatymą, kitas reikiamas įstatymų pataisas);
10. Po karantino pabaigos asmens sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia, atsižvelgdamos ir reaguodamos į esamas rizikas. Tai reiškia, kad dalis gydymo įstaigų gali būti uždarytos ir laikomos kaip rezervinės ligoninės protrūkio suvaldymui. Gydymo įstaiga taip pat gali nuspręsti laikinai neteikti planinių paslaugų, jei viruso plitimo rizika – didelė, visose įstaigose ribojamas planinių paslaugų intensyvumas, taip užtikrinant galimybę amortizuoti protrūkį.
Visi gydymo įstaigų darbuotojai privalomai testuojami greituoju Covid-19 testu prieš ir po pamainos (iki tol reikia sudaryti gydymo įstaigų tinklą, paskaičiuoti planinės pagalbos poreikį, užtikrinti apsaugos priemonių ir testų atsargas).
„Esu įsitikinęs, kad, jei pavyktų įgyvendinti nurodytas sąlygas, karantino nutraukimas būtų žymiai naudingesnis nei jo pratęsimas. Bet tam reikia labai intensyvaus ir kūrybiško profesionalių vadybininkų, teisininkų, inžinierių ir mokslininkų darbo, nes kiekviena minutė šioje kovoje yra labai brangi, nors dabar to ir nejuntame“, – komentuoja T. Urbonas.
