Vis dėlto nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad veido kaukės nėra veiksmingos, kai jas nešioja ne profesionalai. Atvirkščiai, siekiant nuolat minimo tikslo – suplokštinti sergamumo kreivę – svarbi kiekviena, net ir netobula priemonė, bent iš dalies padedanti sumažinti viruso perdavimo tikimybę. Net jei tai būtų paprastos medicininės veido kaukės arba namie pasiūtos medžiaginės kaukės, rašoma medium.com.
Šis virusas daugiausiai perduodamas ne per smulkius lašelius, bet per didelius lašus, todėl kiekvienam yra tikslinga dėvėti chirurginę kaukę, kuri sulaiko būtent tokius lašus.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (Centers for Disease Control and Prevention – CDC) rekomenduoja sveikiems žmonėms apskritai nedėvėti kaukių – jos, esą, reikalingos tik sergantiems.
Be abejonės, chirurginės kaukės ir netinkamai dėvimi N95 respiratoriai neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. Tačiau mes daugiau nebegalime tvirtinti, kad kaukės neveiksmingos. Kas, jeigu net ir dalinė apsauga, kurią suteikia chirurginės kaukės ar netgi pačių pasisiūtos medžiaginės kaukės, sumažina užsikrėtimo tikimybę panašiai, kaip rekomenduojamos priemonės, tokios kaip išlaikyti bent 2 m atstumą tarp žmonių ir „neliesti savo veido“?
Kadangi CDC savo teiginio apie apsauginių kaukių neveiksmingumą moksliškai nepagrindė, apžvelgsime žinomus mokslinius duomenis, įrodančius, kad chirurginės kaukės vis dėlto yra veiksmingos.
Taigi, galima reziumuoti, atsižvelgiant į kosulio lašelių balistiką ir naujausius tyrimus apie SARS-CoV2 viruso (kuris sukelia COVID-19) perdavimo biologinį mechanizmą, kad bet koks fizinis barjeras, kurį užtikrina net ir pačių pasigamintos kaukės, gali gerokai sumažinti koronaviruso plitimą.
Jei netrukus, siekiant atgaivinti ekonomiką, teks nutraukti griežtą karantiną ir leisti ribotus socialinius kontaktus, gyventojams derėtų viešumoje dėvėti kaukes – tai būtų nuosaiki priemonė.
Oficialios CDC, JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) ir kitų institucijų rekomendacijos, nurodančios, kad ne sveikatos priežiūros specialistams dėvėti kaukes neveiksminga, yra neteisingos, vertinant iš trijų perspektyvų: loginės, viruso perdavimo mechanikos ir biologinio viruso patekimo į organizmą principo.
I. Logika
Be abejonės, jokia kaukė – ar tai būtų prie veido priglundantis N95 respiratorius, ar laisvesnė chirurginė kaukė – neužtikrina tobulos apsaugos. Tačiau tai, kad apsauga netobula, nereiškia, kad ji visiškai nereikalinga. Siekiant santykinio tikslo suplokštinti kreivę, o ne absoliutaus tikslo visiškai apsisaugoti nuo viruso, „dalinė apsauga“ įgyja naują prasmę.
II. Mechanika
Tai, kaip ligas sukeliantys virusai lašeliniu būdu per orą perduodami vieno žmogaus kitam, yra sudėtinga ir mažai ištirta tema.
Šiame kontekste lašelius pagal dydį galima grubiai suskirstyti į dvi plačias kategorijas.
(a) Lašeliai, kurių skersmuo mažesnis už 10 um (mikrometrų), viršutinė dydžio riba atitinka „aerozolio“ apibūdinimą. Glaustumo dėlei, pavadinkime šią kategoriją „aerozoliais“. Šiuos mažus aerozolius nešioja oro srautai arba vėjas, jie gali keliauti patalpose. N95 respiratoriai ir chirurginės kaukės skiriasi tuo, kad respiratoriai pagal privalomuosius reikalavimus gaminami taip, kad nepraleistų aerozolių – jie išfiltruoja 95 proc. lašelių, kurie yra mažesni už 0,3 um.
(b) Lašeliai, didesni nei 10um (mikrometrų), siekiantys 100 um ar daugiau. Pavadinkime juos čia „purškiamais lašeliais“. Žinoma, būna dar didesnių lašelių, kurie į orą patenka čiaudint ar kostint – netgi matomų plika akimi. Lašeliai, priklausomai nuo dydžio, oro drėgnumo ir temperatūros, gali išgaruoti arba nusileisti ant paviršiaus 2 m atstumu.
Tačiau iškosėti ar iščiaudėti jie iššauna iš burnos milžinišku greičiu – apie 50 metrų per sekundę (čiaudint) arba 10 m/s (kostint), ir gali pasiekti net 6 m atstumą. Taigi, minimojo dviejų metrų atstumo palaikant socialinį kontaktą gali nepakakti – nebent dėvite kaukę.
Štai pagrindinis biologinis skirtumas tarp aerozolių ir purškiamų lašelių: tam, kad ore esančios dalelės būtų įkvėptos ir patektų giliai į plaučius per oro takus iki pat alveolių ląstelių, kur vyksta dujų apykaita, jos turi būti mažos – alveoles gali pasiekti tik dalelės iki 10 mikrometrų skersmens.
O didesni, purškiami lašeliai gali užstrigti nosyje ir gerklėje, ir viršutiniuose kvėpavimo takuose.
Tikėtina, kad didelius lašelius, kurie patenka į nosiaryklę, sustabdo bet koks fizinis barjeras, pavyzdžiui, paprastesnės chirurginės kaukės ar nuo dulkių apsaugančios kaukės.
Be abejo, daugumoje aerozolio lašelių, kurie patenka į aplinką iškvepiant arba kosint, gali nebūti virusų, tačiau kai kuriuose bus. SARS-Cov-2 viruso atveju, nėra žinoma, kokia minimali užkrato dozė (viruso dalelių skaičius, kuris sukelia klinikinę ligą).
Dėl CDC nebylios nuostatos, teigiančios, kad alveolės yra viruso dozę pernešančių lašelių paskirties vieta (juk būtent alveolės yra anatominė vieta, kur kyla pavojų gyvybei sukeliantis plaučių uždegimas), ir buvo iškelta N95 respiratorių svarba bei sumenkinta chirurginių kaukių nauda.
Net kalbant apie aerozolio lašelius, neturėtume pamiršti, kad dalinis filtravimas, kurį užtikrina chirurginės kaukės, yra geriau nei nieko.
2008 m. van der Sande ir jos kolegos iš Nyderlandų atliko eksperimentą, kurio metu patikrino kaukių filtravimo funkciją: (i) savadarbių kaukių iš audinio, (ii) standartinių chirurginių kaukių ir (iii) FFP2, europietiškojo N95 respiratorių ekvivalento.
Nors respiratoriai FFP2 (arba N95) sulaikė daugiau nei 99 proc. dalelių ir šimteriopai sumažino aerozolių kiekį, chirurginės kaukės sumažino aerozolių lašelių kiekį ketveriopai, o tai taip pat yra reikšmingas skaičius. Tikėtina, jog, esant didesniems lašeliams, susidarantiems kosint, chirurginių kaukių ir respiratorių N95 veiksmingumo skirtumas būtų dar mažesnis.
Šie tyrimų rezultatai verčia užduoti svarbų klausimą: jeigu mes tenorime sušvelninti pandemiją, t. y. sumažinti COVID-19 plitimo mastą, kokį poveikį ketveriopas plaučius pasiekiančių dalelių sumažinimas duoda bandant apriboti infekcijos perdavimą nuo žmogaus žmogui? Vadovaujantis intuicija, norisi tikėti, jog net netobula kaukė kažkiek apsaugo, kaip ir rekomenduojamo atstumo (bent 2 metrų) laikymasis bendraujant su kitais ar patarimas plautis rankas ir neliesti veido. Vis dėlto šios rekomendacijos yra paremtos labiau mechanistiniu tikėtinumu, o ne epidemiologiniais duomenimis.
Viena vertus, įmanoma apskaičiuoti, kiek chirurginės kaukės (ketveriopas sumažinimas) ar, pavyzdžiui, savadarbės kaukės iš audinio (trejopas sumažinimas), prisideda prie užkrato plitimo lėtinimo. Tarkime, 25 proc. Tuomet, naudojant SEIR epidemiologinius modelius, būtų galima nustatyti, kaip dalinis užkrato perdavimo sumažinimas paveikia bendrą naujų atvejų augimo kreivę ir kada pasiekiamas pageidaujamas rezultatas, stengiantis neleisti šalies sveikatos apsaugos sistemai subyrėti.
Kita vertus, tokie skaičiavimai yra sudėtingi. Pavyzdžiui, nežinome, kokiu būdu COVID-19 plinta sparčiau: dideliais lašeliais ar mažais. Tik pastaruoju atveju bus išnaudotas visas respiratorių N95 pranašumas prieš chirurgines kaukes. Taip pat nežinome, kiek socialinis atsiribojimas prisideda prie koronaviruso plitimo mažinimo.
III. Biologija
Kaip ir bet kuris kitas virusas, SARS-Cov-2 patenka į žmogaus ląsteles naudodamas vadinamąjį rakto ir spynos principą. Virusas turi „raktą“, o ląstelė – „spyną“, kuriai tinka konkretus „raktas“. Tuomet virusas ją „atrakina“ ir gali netrukdomai daugintis. Kalbant apie SARS-Cov-2, virusinis paviršiaus baltymas „spyglio baltymas S“ yra „raktas“ ir jis turi tikti „spynos“ baltymui, esančiam užkrėstojo organizmo ląstelių paviršiuje. SARS-Cov-2 „atrakina“ baltymą ACE2.
Įprastinė šio ląstelių paviršiuje randamo fermento funkcija – apsaugoti širdį ir plaučius. ACE2 daugiau aptinkama pagyvenusių žmonių organizme, taip pat lėtiniu širdies nepakankamumu, plaučių arterine hipertenzija ar sistemine arterine hipertenzija sergančių pacientų organizme. Kad ir kaip ironiškai skambėtų, mechaninis poveikis naudojant plaučių ventiliavimo aparatą gali padidinti ACE2 išraišką.
Įdomu tai, kad ACE2 išraiška plaučiuose yra labai maža – vos kelios molekulės vienai alveolių ląstelei. Visgi neseniai konsorciumo „Human Cell Atlas“ paskelbtame darbe rašoma, kad didelis ACE2 kiekis buvo aptiktas tam tikrose nosies šnervėse esančiose sekrecinėse ląstelėse.
Vadinasi, galima daryti išvadą, kad virusas SARS-Cov-2 užkrečia būtent tas nosies ląsteles. Taip pat išeitų, jog naujasis koronavirusas labiausiai plinta užsikrėtusiam asmeniui kosint ar čiaudint: dideli lašeliai patenka į sveiko žmogaus burną ir (arba) nosį, todėl virusas gali greitai infekuoti minėtąsias sekrecines ląsteles. Žinoma, šį užkrato plitimo būdą veiksmingai sustabdo paprastas fizinis barjeras.
SARS-Cov-2 biologijos ypatumai atskleidžia ir daugiau naudingos informacijos: apsisaugojimas nuo didelių lašelių, kurie negali pasiekti plaučių, bet patenka į viršutinius kvėpavimo takus, gali būti veiksmingiausias būdas išvengti infekcijos.
Taigi, chirurginės kaukės, galbūt net slidinėjimo kaukės, skarelės ar šalikai gali apsaugoti labiau nei mano valdžios atstovai, iš pradžių rekomendavę eiliniams gyventojams apskritai nedėvėti apsauginių veido kaukių, o respiratoriai N95, tikėtina, yra mažiau veiksmingi.
Žiūrint iš praktinės ir socialinės pusės, tinkamai naudojamos chirurginės arba savadarbės apsauginės kaukės blogiausiu atveju nepakenks, geriausiu – padės. Panaudotą kaukę būtinai išmeskite arba išskalbkite ir nelieskite išorinės dalies. Šių paprastesnių nebrangių kaukių gali užtekti pandemijos plitimui sulėtinti. Galbūt tik truputį, o gal žymiai. Svarbiausia, kad, gyventojams naudojant šias apsaugines priemones, medicinos personalui liks daugiau vertingųjų respiratorių N95.
Išvados
Kadangi SARS-Cov-2 kitus audinius pasiekia per viršutinius kvėpavimo takus, paprastos apsauginės veido kaukės, sulaikančios didelius užkrato lašelius ir neleidžiančios jiems patekti į nosį ar gerklę, gali gerokai sumažinti naujų atvejų skaičių. Tikėtina, kad jų veiksmingumą galima lyginti su socialiniu atsiribojimu ir rankų plovimu. Tokiu atveju pastangų sumažinti užsikrėtimų kreivę veiksmingumas padvigubėja.
