Svarbiausia – dienotvarkė
Pasak E. Kairelytės-Sauliūnienės, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams ypač svarbi yra dienotvarkė ir rutina.
„Kai nebėra nei darželių, nei užsiėmimų papildomų, pasikeitė visas vaikų gyvenimo ritmas. Todėl labai svarbu tėvams, kurie augina tokius vaikus, kiek labiau atstatyti dienos ritmą, rutiną arba sukurti naują“, – sako edukologė.
Pagrindinis dalykas, nuo ko reikia pradėti – pagalvoti apie dienotvarkę, kuri būti kiek įmanoma artimesnė tai, kuri buvo anksčiau. Tai autizmo sindromą turintiems vaikams padės jaustis saugiau.
„Kiekvienos šeimos dienotvarkė yra individuali, nes šeimos dažnai turi kelis vaikus, tėvai turi dirbti iš namų, jų pačių rutina keičiasi“, – priduria elgsenos specialistė.
Rutina svarbi ne tik autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, bet apskritai visiems vaikams. Turintis aiškią rutiną vaikas jaučiasi saugesnis, nes žino, kas toliau bus ir kad taip būna kasdien.
„Mes, suaugusieji, taip pat turime savo rutinos dalykų, kurių net nepastebime. Ir tai padeda mums taupyti jėgas, kad savo intelektinę energiją galėtume skirti kažkam kitam, kas svarbiau“, – sako E. Kairelytė-Sauliūnienė.
Galimybė ugdyti savarankiškumą
Tėvams, kurie dirba namuose, vaikų rutina taip pat padėtų. Dienotvarkė padeda vaikui žinoti, kada jis galės žaisti, kada turės mokytis, kada valgys ir panašiai. Vaikai, kurių raida įprasta, leis pagal dienotvarkę tėvams ramiai dirbti ir žinos, ką tuo metu jie turi veikti.
Vis dėlto autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikų tėvams sunkiau, nes, pasak specialistės, vienas iš tėvų dirbti netrukdomas namuose vis tiek negalės – jų vaikams reikia daugiau dėmesio.
Be to, vaikams kyla klausimų, kodėl jie negali eiti į žaidimų aikšteles, bendrauti su draugais, eiti į mokyklą. Anot specialistės, į tokius klausimus tėvai turi pasistengti atsakyti.
Tam yra keli būdai: pirmas – vadinamoji socialinė istorija, kai vaikui reikia papasakoti, kas nutiko, kodėl ir ką dėl to daryti. Kitas būdas – parodyti būtent tam skirtus vaizdo filmukus. Deja, lietuvių kalba tokių rasti būtų sunku.
Sunkumai, kilę dėl pasikeitusios rutinos ir nuolatinio buvimo namuose, gali pasireikšti įvairiai. Jei vaikams nebus padėta laiku, specialistė sako, kad vėliau bus dar sunkiau. Paprastai įvairūs sunkumai su autizmo sindromą turinčiais vaikais pasireiškia atostogų, ligos metu. Gali atsirasti nerimo išraiškos, elgesio pokyčiai.
„Kita vertus, buvimas namuose yra puiki galimybė autistams susitvarkyti su savarankiškumu. Tėvai tam per darbus neranda laiko. Dabar pats laikas vaiką išmokyti dalykų, kuriuos jis galės atlikti pats, pavyzdžiui, apsirengti, nusiprausti, į tualetą nueiti, valgyti ir pan“, – sakė edukologė.
Specialistė davė 6 patarimus, kaip palengvinti karantiną sutrikimų turintiems vaikams
1. Sukurkite kiek įmanomą panašesnę dienotvarkę į tą, kuri buvo prieš karantiną;
2. Padarykite vizualų tvarkaraštį;
3. Sudarykite galimybę vaikams rinktis, tai mažina įtampą. Pavyzdžiui, klauskite, ko nori pusryčiams – kiaušinienės ar grikių košės;
4. Užsiimkite kartu pamokomis, įdomia veikla. Pats vaikas tuo neužsiims, tėvai turi rasti būdą. Šį laiką reikia išnaudoti kuo geriau – užsiimti su vaikais, juos mokyti, užsiimti tuo, kam seniau nebūdavo laiko. Jei dienotvarkėje pažymėtas laisvas laikas, reikia sugalvoti, ką vaikas tuo metu veiks, nes tikėtis, kad tuo metu jis pats žais, negalima;
5. Išnaudokite karantino metą savarankiškumo ugdymui;
6. Paaiškinkite vaikui, kas vyksta.
„Jei kyla kažkokios problemos, turime išsiaiškinti, kodėl jos vyksta, nes kiekvienas veiksmas turi savo priežastį ir išsiaiškinus ją pabandyti pakeisti“, – sakė E. Kairelytė-Sauliūnienė.
