„Man nėra pikta, kad aš galiu susirgti. Susirgti gali visi medikai. Man pikta, kad apie tai sužinau po savaitės, kai jau pats galiu užkrėsti, – pabrėžė pašnekovas, pasakojęs, kad žinią apie tai, jog jo kolegai buvo nustatyta COVID-19 infekcija, gavo penktadienį, namo išleidęs paskutinį pacientą. – Tai reiškia, kad visą savaitę mes dirbome nieko nežinodami ir žmonės, su kuriais kontaktavome, irgi yra rizikoje.“
Anot V. Morozovo, nėra aišku, ar niekas iš Santaros klinikų Šeimos medicinos centro darbuotojų neužsikrėtė dar prieš savaitę, kai susirgo pirmasis šeimos gydytojas, „Delfi“ pasakojęs, kad kelias dienas prieš susirgdamas konsultavo nemažai ligonių, tarp jų ir vaikų.
„Mes turėjome būti izoliuoti dar nuo ketvirtadienio, kovo 12-osios, ir kolegai, kuriam virusas buvo diagnozuotas tik šiandien, tyrimas turėjo būti atliktas dar praėjusią savaitę, kai jis pasijuto blogai. Mes savaitę laiko būtume nėję į darbą ir nesukeltumėme pavojaus visiems tiems, kurie su mumis kontaktavo. Bet tyrimas nebuvo padarytas vien dėl to, kad gydytojas niekur nekeliavo. Tai absoliutus nesiorientavimas situacijoje ir absoliutus epidemiologijos žinių neturėjimas“, – piktinosi pašnekovas, suabejojęs, ar šiandien SAM dorojantis su koronaviruso plitimu padeda nors vienas epidemiologas ir ar kovojama taip, kaip tai iš tiesų turėtų būti daroma.
Pradės užsidarinėti medicinos įstaigos
Gydytojas „Delfi“ pabrėžė, kad nuo pat kovo pradžios medikai kartojo, jog laukia sunkios dienos ir joms reikia ruoštis. Dar kovo pradžioje, pasak jo, medicinos įstaigų darbuotojai atkreipė dėmesį, kad trūksta tinkamos aprangos, apsaugos priemonių, nėra apmokymų, kaip elgtis tokios pandemijos, kaip kilusi koronaviruso, atveju, nebuvo koreguojami gydytojų srautai – į darbą ėjo visi. Be to, pabrėžė jis, nuo pat pradžių nebuvo tinkamo testavimo tikrinant galimai užsikrėtusius.
Pasak jo, sprendimas netirti ne tik medikų, bet ir visų tų žmonių, kurie šiandien eina į darbą ir kontaktuoja su žmonėmis, tačiau nėra iškeliavę į užsienį, yra klaidingas. Šiuos žmones, pasak jo, reikėtų tirti net neatsiradus jokiems klinikiniams reiškiniams, mat kasdien jie turi daugybę kontaktų ir rizikuoja.
„Mes turėtume tirti visus pacientus, kuriems yra simptomai, panašūs į gripą. Taip, tai didesnės išlaidos, tačiau ką turime dabar? Dabar viena po kitos užsidarys klinikos, įvairūs centrai. Gerai, kad šiandien yra penktadienis, nes mūsų centras galės būti uždarytas dezinfekcijai. Bet aš nežinau, kas į jį ateis dirbti pirmadienį, nes mes visi esame izoliacijoje. Manau, dabar pradės „byrėti“ viena medicinos įstaiga po kitos. Ir ne vien dėl to, kad jose nėra apsaugų, nepadaryti apmokymai medikams, bet ir dėl to, kad srautas nebuvo stabdomas ir nebuvo leista nustatyti infekcijos žmonėms, kurie galėjo ją turėti“, – kalbėjo gydytojas.
Anot jo, tuos žmones, kurie nuolatos turi daug kontaktų su kitais, reikėtų testuoti nuolatos, visiškai nesvarbu, ar tai yra šeimos medikai, ar policininkai.
„Jeigu yra kontaktai, turi būti atliekamas tyrimas. Idealu – kas penkios dienos, kas savaitę, kad kuo anksčiau būtų nustatyta infekcija, nes tik tada mes galime ją kontroliuoti“, – pabrėžė pašnekovas.
Vėluojama dvi savaites
Pasak jo, netrukus Lietuvoje baigs tyrimams reikalingi reagentai ir ateis diena, kai bus nenustatytas nė vienas naujas koronaviruso atvejis. Ir tai tik liudija, kad Lietuva bent dvi savaitės vėluoja kovodama su koronaviruso plitimu.
„Mes dar anksčiau turėjome uždaryti oro uostus, uždrausti žmonėms keliauti. Nes visiškas idiotizmas, kai leidžiama keliauti chorui į Romą, nes, štai, Šiaurės Italijoje viskas blogai, bet Romoje dar nieko nepaskelbta. O nuskridus paaiškėja, kad ir Romoje blogai. Arba, kai matome politikus, susiėmusius už rankų ir skanduojančius „Žalgiris, Žalgiris“, kai jau aišku, kad nereikia tų rungtynių ir reikia stabdyti masinius renginius. Kai mokyklose uždraudžiamos Kaziuko mugės, bet mieste vyksta ir į ją atvažiuoja tie patys latviai, kurie šiandien turi dešimtimis kartų daugiau viruso atvejų nei Lietuva. Ir mes sakome, kad viską darome laiku? Ne, su kiekvienu savo žingsniu vėluojame po porą savaičių“, – kalbėjo gydytojas.
Penktadienį SAM paskelbė, jog Lietuvoje nustatyti 63 apsikrėtimo koronavirusu atveju, tačiau tokia statistika, pasak pašnekovo, yra absoliučiai neteisinga.
„Mažiausiai iš dešimties kartų galime dauginti šį skaičių, o greičiausiai, pagal tai, ką turime dabar, ir dar daugiau. Seniausiai tos kreivės aiškios, bet žmonės, kurie su tuo dirba, yra nutildyti ir jiems kalbėti negalima. Ir aš nesu tikras, kad po šito, ką sakau, ar manęs nepaprašys išeiti iš universitetinės ligoninės, nes mums negalima nieko sakyti, komentuoti situacijos“, – neslėpė medikas, pabrėžęs, kad užsikrėtusių skaičiaus augimas yra toks, kad kiekvieną dieną susirugusių COVID-19 skaičius auga apie pusantro karto didesnis nei buvo dieną prieš.
Metas priimti pagalbą
Gydytojas sakė nesuprantąs ir to, kodėl Lietuvoje atsisakoma priimti pagalbą iš privataus verslo.
„Kiek aš žinau, tikrai dalis privačių laboratorijų galėtų atlikti tyrimus. Aš manau, kad čia yra noras padaryti viską pačiam. Tai, mano nuomone, yra absoliutus ego klausimas, – stebėjosi V. Morozovas, pabrėžęs, jog nesupranta, kodėl visa situacija patikėta valdyti ne specialistui, kad ir karo medikui, o politikui. – Mes turime greito reagavimo specialistus, kurie žino, kaip elgtis tokiose situacijose.“
Anot V. Morozovo, reikėtų pripažinti ir tai, kad valstybinė medicina nėra pajėgi viena susidoroti su šia krize ir pagaliau priimti pagalbą iš privačių įstaigų, kurios skelbia, galinčios padėti skolindamos įrangą, nupirkdamos trūkstamų priemonių, įgydamos reagentų ir galėdamos pradėti daryti tyrimus jau kone kitą dieną.
„Net šiuo metu su jumis kalbėdamas esu saviizoliacijoje ir būstą man suteikė ne savivaldybė, į kurią aš skambinau ir prašiau pagalbos. Skambinau keliasi įmanomais numeriais, kol sužinojau, kad, deja, man padėti niekas negali. Verslo atstovai man surado būstą per 15 minučių, visiškai nemokamai, neatlygintinai, ačiū labai Rugilei ir Augustei. Tai nesuprantu, kodėl negalima priimti pagalbos valstybės mastu iš tų žmonių, kurie nenori nieko atgal?“ – stebėjosi pašnekovas.
