Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dėstytojas doc. dr. Giedrius Vanagas, remdamasis 15 metų epidemiologijos, kartu ir infekcinių ligų epidemiologijos patirtimi, socialiniame tinkle parašė savo nuomonę apie naujojo koronaviruso plitimą bei pavojų.

Pateikiame dėstytojo įrašą.

Kaip plinta COVID-19 Lietuvoje arba kodėl šiandien Lietuvoje taikomos priemonės nepadės išvegti epidemijos?

Pabandykime modeliuoti situaciją:

Grįžo vyras iš komandiruotės rizikos zonoje. Grįžus jam buvo liepta izoliuotis ir 14 dienų vengti bet kokių kontaktų su kitais asmenimis.

Kaip ir viskas logiška. Tačiau.

Kaip manote, kiek iš mūsų tautiečių turi namus, kuriuose galėtų užtikrinti sąlygas karantinui? Net jei ir šeima gyvena 2 kambarių bute: vienas kambarys karantinui, kitas šeimai, lieka: bendras koridorius, tualetas, vonia (per 14 d. tikrai norėsis nusiprausti ir į tualetą nueiti). Taigi, visa ši šeima patenka į rizikos grupę užsikrėsti, tačiau to vyro žmona ir vaikai nėra laikomi rizikos grupės asmenimis Lietuvoje, nėra karantinuoti. Atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas, vyrui negalima niekur išeiti, o žmona gali rūpintis maistu ir kitais būtinais šeimos reikalais – ji eina į darbą, į parduotuvę apsipirkti, stovi eilėse su kitais piliečiais, susitinka su draugėmis, giminėmis ar kaimynais. Aš čia nekalbu apie tuos atvejus, kai pats grįžęs asmuo nesilaiko karantino sąlygų.

Taigi, COVID-19 jau šalia mūsų. Ir plinta.

Noriu pabrėžti, kad tai yra tik mano prielaidos, paremtos 15 metų epidemiologijos (taip pat ir infekcinių ligų epidemiologijos) LSMU dėstymo patirtimi. Ši nuomonė gali nesutapti su oficialia pozicija šiuo klausimu.

Kodėl mažai registruota atvejų?

1. Todėl, kad niekas netestuoja rizikos grupėje esančių asmenų. Lietuvoje, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenis, kovo 15 d. per visą laikotarpį buvo ištirta tik 520 mėginių, tad 9 registruoti atvejai (tuo metu buvo tokie skaičiai – Delfi) yra logiškas skaičius. Tuo metu, rizikos grupėje yra virš 9000 asmenų, kurie grįžo iš užsienio ir nebuvo ištirti. Šį skaičių manau reiktų dvigubinti ar trigubinti, jei įtrauktume visus kartu gyvenančius asmenis.

2. Todėl, kad dauguma COVID-19 perserga lengva forma ir manytina, užregistruojami kaip ūmūs virusiniai kvėpavimo takų susirgimai arba gripas. Remiantis šia prielaida, tikėtina, šiemet bus daugiau registruotų susirgimų ir mirčių nuo gripo (dar pakartosiu, nes COVID-19 kol kas netiriamas).

Kodėl tokios saviizoliacijos nepakanka?

Saviizoliacija būtų tinkamas būdas, jei visi rizikos grupės asmenys jos laikytųsi, tačiau čia kalbame apie tai, kad izoliacijos nauda dalies žmonių nėra suvokiama, nes tai jų sveikatos būklei neturi įtakos. Todėl, tikėtina, dalis jų iš dalies nesilaiko taisyklių.

Kiek nesilaiko, galima būtų spręsti pagal kitų Lietuvoje vykdomų profilaktikos programų apimtis, kuriose dalyvauja iki 50% visų tikslinės grupės asmenų. 14 dienų sėdėti namiuose aktyviam žmogui yra sunku, tad, manyčiau, besilaikančių karantino sąlygų skaičiai turėtų būti panašūs arba net mažesni.

Kita vertus, Lietuvoje rizikos grupės asmenimis nelaikomi kiti šeimos nariai, todėl liga turi visas galimybes plisti, jie turi visas galimybes lankytis viešose vietose ir užkrėsti kitus imlius asmenis, jei patys užsikrėtė nuo savo šeimos nario.

Kodėl netestuojama?

Netestuojama, nes testai atliekami pagal SAM patvirtintą tvarką, kurioje yra apibrėžta, kada testas turi būti atliekamas, t.y. tik pasireiškus simptomatikai ir asmenims grįžusiems iš rizikos zonų arba turėjusiems kontaktą su sergančiu asmeniu.

Simptomai gali ir nepasireikšti, arba jie būti nesunkūs. Lietuvoje žmonės žino, kokius vaistus gerti sukarščiavus, o perspektyva gulėti ligoninėje (prisiminkine moterį Šiaulių ligoninėje ir jos norą greičiau namo) retą kurį džiugina. Taigi, galimo atvejo apibrėžimas testui atlikti yra ydingas, netestuodami rizikos grupės asmenų nežinome, kiek buvo tokių atvejų ir visų jų kontaktų. Tiesa, testavimo pajėgumai yra riboti, bet kol kas ir jie neišnaudojami pilnai.

Kaip tinkamai suvaldyti ligą?

Kalbant apie COVID-19 iš mokslo pozicijų, infekcinėms ligoms yra būdinga vadinamoji epidemiologinė triada: užkrato šaltinis, perdavimo būdas ir imlus organizmas. Atitinkamai, reikia taikyti priemones visiems šiems elementams. Tačiau vakcinos nėra, tad paveikti imlumo ligai negalime. Tačiau, galime paveikti nustatant užkrato šaltinį (rizikos asmenų testavimas) ir mažinant ligos perdavimo galimybes.

Kol kas Lietuvoje yra taikomos tik priemonės, skirtos ligos perdavimui stabdyti (saviizoliacija, viešų renginių, kelionių draudimas, parduotuvių uždarymas ir pan.). Testavimo mastai, siekiant nustatyti užkrato šaltinį, yra nepakankami.

Ar bus COVID-19 epidemija Lietuvoje?

Pagal tai, kaip viskas vystosi, ir kaip valdoma situacija, tikėtina, epidemija bus, kokio masto paaiškės per artimiausią mėnesį. Reikia, taip pat, įvertinti ir antros infekcijos bangos galimybę.

Apibendrinant, kas yra gerai:

-Visos priemonės skirtos sumažinti ligos perdavimą yra reikalingos ir svarbios.
-Visuomenės susirūpinimas ir dėmesys yra gerai, padeda susitelkti problemos sprendimui.

Kas yra nepakankamai atlikta:

-Netinkamas galimo ligos atvejo apibrėžimas ir to pasekoje nepakankamas COVID-19 testavimas.

-Rizikos asmenys yra ne tik grįžę iš užsienio, bet ir jų šeimos nariai. Jiems taip pat turi būti taikomos visos karantino ar izoliacijos priemonės. Rizikos grupės asmenų šeimos nariai taip pat turi nevykti į darbą ir karantinuotis.

-Nepakankamas medikų aprūpinimas apsaugos priemonėmis. Jie taip pat gali užsikrėsti ir platinti ligą. Jų sveikata turi būti mūsų visų prioritetas.

-Gydymo įstaigų aprūpinimas ir pasirengimas priimti pacientus turėtų būti įvertintas per nevaldomo epideminio plitimo scenarijų, dar turime laiko tam pasiruošti.

-Visuomenės informavimas turėtų būti sutelktas ne į panikos ir baimės sėjimą, o į išaiškinimą ir priemones kaip suvaldyti infekciją, kaip tinkamai pasiruošti galimam epideminiam ligos plitimui.