„Visiškai akivaizdu, kad dabar turime situaciją, kad virusas jau yra čia. Vis dar svarbu, kad virusas nepatektų iš užsienio ir kad neplistų viduje. Tam reikalinga daug priemonių. Noriu informuoti, kad mes esame pilnai pasiruošę dalintis informacija apie identifikuotų infekuotų asmenų buvimo vietas, kai tik tą informaciją gausime iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Tokiu atveju visi galės žinoti, ar papuolė į tą rizikos zoną, ar ne, – kalbėjo Remigijus Šimašius.
– Ir tai labai svarbu, kad žmonės galėtų eiti tirtis į tokias laboratorijas kaip čia. Labai svarbu, kad gydytojai, kurie yra pati pažeidžiamiausia grupė, kad jie būtų visiškai apsaugoti. Todėl noriu informuoti, kad 20 tūkstančių respiratorių jau yra pakeliui“.
Meras sako, kad trečiadienį kitas punktas tikriausiai bus atidarytas prie Valakampių paplūdimio ir tą pačią dieną jau veiks pagal nustatytą tvarką.
Taip pat R. Šimašius pabrėžė, kad reikia ruoštis kitam karantino etapui, kai intensyvios terapijos skyriuose gulės žmonės, kuriems reikės plaučių ventiliavimo aparatų pagalbos.
„Mes jau esame nupirkę 4 tokius aparatus, tai yra labai nedaug , bet nupirksime dar 10 ir deramės dar dėl 30. Organizuojame analitinį krizių centrą. Noriu pabrėžti, kad šis etapas praeis ir ateis kitas, ir jį reikia sutikti labai rimtai pasiruošus“, – sakė meras.
Povilas Poderskis pasakojo, kaip veiks naujosios mobilios stotelės.
„Gavęs siuntimą iš gydytojo, atvažiuoji su savo asmeniniu automobiliu, žmogus iš tavęs paima tepinėlį ir pateikia jį į laboratoriją tyrimui. Žinome, kad tokios laboratorijos pradės tyrimus daryti ne tik Santariškėse, bet ir kitur, mes planuojame Antakalnio klinikinei ligoninei pirkti reagentus, kad galėtume ir patys daryti tyrimus. Taip pat pirksime apie 1000 momentinių greitų patikrinimų, kurie nėra iki galo tokie tikslūs, bet matome prasmę ir jų panaudojimui“, – kalbėjo P. Poderskis.
Pagal SAM nurodymus, mobilioje stotelėje turi dirbti 3 žmonės: koordinatorius, padėjėjas ir sveikatos priežiūros darbuotojas.
„Bet suprantame, kad dar reikės vairuotojo ir apsaugos. Tam planuojame pasitelkti apsaugos tarnybą arba Šaulių sąjungą. Kol kas orientuojamės į saugos tarnybą“, – pasako P. Poderskis.
Pasak jo, tikrai ne bet kas galės naudotis šiais punktais.
„Gydytojas ne tik išrašys siuntimą, bet ir paskirs laiką, kada čia turi atvažiuoti ir tą tyrimą priduoti. Neturėtų čia susidaryti kokių nors eilių ar kamščių, nes be papildomo registravimo čia niekas nieko netirs“, – sakė Administracijos direktorius.
Vilniaus savivaldybė yra numačiusi iš viso 3 tokias mobiliąsias stoteles.
„Vakar po pietų gavome SAM rekomendacijas. Gavę tas rekomendacijas mes susitarėme ir pradėjome įgyvendinti. Matote, šiandien punktas fiziškai jau beveik įrengtas. Šiandien vakare jau bus testavimas, bus sveikatos priežiūros specialistas, koordinatorius, prisijungsime prie e-sveikatos. Tai irgi yra šioks toks iššūkis“, – kalbėjo P. Poderskis.
Pasak P. Poderskio, planuojama, kad punktas pradės veikti trečiadienį, nebent iškils kokių nors nesklandumų.
„Bet čia nebus punkto atidarymo šventės. Vis tiek turėsime gauti pirmąjį siuntimą į tą punktą ir tada koordinatorius, paskyręs tą laiką, sulauks klientų“, – sakė P. Poderskis.
Kol kas dar nežinoma, kaip vyks transportavimas žmonių, kurie neturi savo automobilių.
„Kalbėsimės dėl to. Tačiau turime pasiruošę 5 Vilniaus viešojo transporto autobusiukus, 5 budinčius, kur vairuotojas yra pilnai atskirtas nuo salono ir juos naudosime žmonių vežimui, kurie yra karantinuojami, tai galėsime panaudoti ir čia“, – kalbėjo Administracijos direktorius.
Planuojama, kad per dieną viename punkte bus galima paimti 100 testų.
„Nežinome, ar prireiks 3 punktų. Pirma išbandysime du, vėliau prie Valakampių paplūdimio, kad būtų išsidėstymas per miestą, jei čia bus numatomi susibūrimai. Bet panašu, kad didelių kamščių čia nebus“, – sakė P. Poderskis.
Planuojama įsigyti ir greitųjų testų, kurie nėra tokie tikslūs, tačiau rezultatą parodo greitai.
„Juos nusipirksime ir naudosime pirmiausiai savo kritinės infrastruktūros įmonių darbuotojams, kurie norės karantinuotis pas save patys. Tai reiškia, kad karantinas vykdomas darbo vietoje ir jie, dirbantys prie svarbių įrengimų, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinkluose, Vilniaus vandenyse, jie norės save izoliuoti darbo vietoje“, – pasakojo P. Poderskis.
Tokie darbuotojai bus karantinuojami darbe ir prieš tai darant, visi bus patikrinti.
Koronaviruso simptomai yra panašūs į gripą:
- Karščiavimas;
- Kosulys;
- Dusulys;
- Kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais ši liga sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Kas yra Covid-19?
Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcija.
Rizikingos šalys
Iki kovo 16 d. buvo nurodytas konkretus šalių sąrašas, iš kurių parvykę ir pajutę simptomus buvo priskiriami galimai užsikrėtusiųjų grupei. Tokios šalys buvo: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Islandija, Norvegija, Švedija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija, Egiptas ir visa Italija.
Šiuo metu žmonės, grįžę iš bet kurios užsienio valstybės, o ne tik iš konkrečių, kaip iki šiol, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas.
Visiems grįžusiems iš užsienio galioja izoliavimosi namuose tvarka, pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti.
Keliautojams būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?
- Jei turite galimybę, dirbkite namuose, kuo rečiau eikite į vietas, kuriose yra kitų žmonių.
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais.
- Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti.
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas.
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.
Kaip galima užsikrėsti COVID-19?
Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas.
Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?
Privaloma likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius. Grįžus iš rizikingos šalies, galima gauti 14 dienų nedarbingumo pažymėjimą.
Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?
Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite Koronos karštąja linija 1808 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.
