Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad kretingiškis 10 d. parvyko iš Danijos į Kauno oro uostą, autobusu vyko pas draugą, buvo viešose vietose, lankėsi kavinėse.

Kovo 11 d. susirgęs su autobusu vyko į Kretingą. Vakar pasireiškus simptomams kreipėsi į Klaipėdos ligoninę, kur buvo hospitalizuotas, paimtas mėginys, jis teigiamas.

„Dabar studentas izoliuotas. Su tėvais ir jo draugu susisiekta, tėvai – saviizoliacijoje, draugas gyvena su močiute, jie irgi saviizoliacijoje“, – sakė A. Veryga.

Anot jo, visų kontaktų nustatyti – jokių galimybių. Atliekamas tyrimas, Nacionalinio visuomenės centro darbuotojai aiškinasi visus kontaktus, kiek jų įmanoma išsiaiškinti, pažymi ministras.

„Kai kuriuos kontaktus bus įmanoma atsekti, atitinkamai tie žmonės bus įspėti, kad šie galėtų save izoliuoti. Bet jei šie žmonės pasivaikščiojo po kavines, barus, nebus jokių šansų atsekti tų kontaktų, todėl, kad mes nežinom, kokių žmonių ten buvo.

Autobusas – ta priemonė, kad žinant maršrutą ir laiką galima ieškoti žmonių. Todėl turime kuo mažiau judėti ir turėti kuo mažiau kontaktų. Idealus vaizdas gatvėje – jokio vaizdo. Dirba tik tie, kuriems reikia eiti į įstaigas, kiti kiek įmanoma dirba nuotoliniu būdu", – akcentuoja ministras.

A. Veryga sako, kad koronavirusu susirgęs asmuo parvyko iš Danijos, t. y. iš šalies, kuri tuo metu dar nebuvo įtraukta į rizikos šalių sąrašą.

„Kadangi šalių skaičius plečiasi labai greitai, mes jį atnaujinam kiekvieną dieną. Realiai žmonės dar galėjo nežinoti, kad jiems reikia izoliuotis, kažką daryti ir pan.“, – komentuoja ministras.

„Visi, kurie yra išvykę, turėtų maksimaliai greitai organizuotis grįžimą atgal į Lietuvą. Girdėjome tokių istorijų, kad žmonės, Užsienio reikalų ministerijai bandant susisiekti, sako, kad dar nesibaigė kelialapis, dar išbūsim savo dienas, tada gal grįšim namo. Labai realu, kad tuomet sugrįžti bus labai labai sudėtinga.

Šalys jau dabar organizuoja savo piliečių susigrąžinimą, parvykimą, tai tuo ir reikia naudotis. Jokių kelialapių pasibaigimo nereikia laukti. Negalėsim organizuoti reguliarių skrydžių patys, kad kai žmonėms pasibaigia kelialapis, patys galėtų komfortiškai grįžti namo", – akcentuoja A. Veryga.

Anot jo, pasigirsta istorijų ir komentarų, kad pirmadienį vaikai pasipils į prekybos centrus, kavines, pasileis gyvenimas.

„Būkim sąmoningi, kontaktų atsekti jau nebeįmanoma. Žmonės maksimaliai turėtų likti namuose, vaikai turi likti namie, nevaikščioti po miestą“, – pabrėžia jis.

Ministras pažymi, kad rizikos šalių sąrašas išsiplėtė iki 18. „Įsivaizduokit, kaip tą žmonių parvykimą į namus izoliuotai reikėtų organizuoti, tai – nelabai realus scenarijus. Ką galima padaryti, tai prie sienos autobuse, nustačius karščiuojantį asmenį, kad jis būtų izoliuojamas, o žmonės išvežiojami ir pristatomi į namus.

Jei lėktuve būtų karščiuojantis žmogus, būtų tam tikra procedūra. Jei jie nekarščiuoja – vyksta namo, save izoliuoja, visų pargabenti atskirai nėra techninės galimybės.

Jis pažymi, kad grįžęs iš rizikos šalių žmogus turėtų keliauti namo ir sėdėti 14 d. saviizolacijoje: „Idealu, kad žmonės naudotųsi savo asmeniniais automobiliais, jų gali atvažiuoti pasiimti šeimos nariai. Mes nusiųsti greitosios pagalbos automobilių, kad medikai su apranga parvežtų tūkstančius žmonių, kurie grįžta iš tų šalių, tai – nerealistinis scenarijus.“

Giedrius Surplys, ministro pirmininko patarėjas ir Visuomenės informavimo grupės prie Ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovas, šeštadienį konferencijos metu sakė, kad pirmadienį greičiausiai šalyje bus skelbiamas karantinas, tad visoms savivaldybėms bus įvesti griežti planai.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako, kad daugiau laboratorijų tyrimus dėl koronaviruso galės pradėti atlikti jau šeštadienį, rašo BNS.

„Laboratorijoms jau yra išdalinti reagentai, jos ruošiasi, dabar pildosi protokolus, nes ten yra procedūra, kad galėtų tą tyrimą validuotis“, – šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.

„Praktiškai jos šiandien tikriausiai bus pasiruošusios“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, tyrimai dėl koronaviruso papildomai galės būti atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijose.

„Matyt, kad Panevėžys ir Šiauliai galės tuos tyrimus ateityje atlikti“, – teigė A. Veryga.

Tyrimai dėl koronaviruso šiose trijose laboratorijose bus daromi tada, jei to daryti nebepajėgs Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

„Priklausys nuo tiriamųjų skaičiaus (...) pasiekinėjam tam tikrą ribą. Dabar yra 50 užkrauta, galima užkrauti 70, jei ją peržengsim, tai reiškia įsijunginėja kitos laboratorijos“, – BNS cituoja sveikatos apsaugos ministrą.

Lietuvos medikus vienijančios organizacijos penktadienį išplatino viešą pareiškimą, kad dėl koronaviruso tiriami turėtų būti visi karščiuojantys ir turintys kvėpavimo takų infekcijos simptomų pacientai, neatsižvelgiant į epidemiologinius rizikos faktorius, rašo BNS.

Medikai taip pat siūlo išplėsti testavimą galinčių atlikti įstaigų sąrašą, įtraukiant „visas įstaigas, turinčias pakankamas kompetencijas šiuos tyrimus atlikti“.

Kreipimąsi į šalies valdžios institucijas pasirašė 10 medikus vienijančių organizacijų, tarp jų – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjunga, Lietuvos medikų forumas, Lietuvos medikų sąjūdis bei kitos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų duomenimis, jų įstaiga esant reikalui papildomai per parą galėtų ištirti dar apie 300 ėminių, o Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos – 50 ėminių, rašo BNS.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas šeštadienį ryte savo feisbuko paskyroje pirmas paskelbė, kad naujas atvejis fiksuotas Klaipėdoje.

„Ir vėlgi, deja, bet jau turiu informacijos, kad į KUL atvežtas dar vienas COVID-19 virusu užsikrėtęs kretingiškis. Tai jaunas studentas, Kovo 10 d. parskridęs iš Danijos į Lietuvą, o iš Vilniaus jau keliavęs autobusu, tad rizikos faktorių, turint omenyje galimų kontaktų gausą, gana daug...

Visuomenės Sveikatos centras (VSC) neatidėliotinai imsis šios informacijos tikslinimo ir būtinųjų tikrinimų, nenoriu skleisti nereikalingų baimių, bet siūlau visiems itin dėmesingai sekti oficialią informaciją bei medikų nurodymus, baimei ir panikai pasiduoti nevalia, nes tai – trumpiausias kelias į chaosą.

Šiuo metu jaunuolis jaučiasi patenkinamai, linkiu jam kuo greičiau pasveikti ir grįžti į pilnavertį gyvenimą, į studijas, neabejoju, kad klaipėdiečiai medikai padarys viską, kas nuo jų priklauso, nes tai – aukščiausios klasės profesionalai. Beje, ir dar 11 mėginių iškeliavę vis dar į Vilnių, šiandien apie pietus bus aiškūs atsakymai ir visais tais atvejais...“, – savo paskyroje rašo V. Grubliauskas.

Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė

Delfi šeštadienį susisiekė su Klaipėdos universitetine ligonine, kurioje gydomas pacientas.

Medikų žiniomis, 21 metų vaikinas, grįžęs po kelionės, sakė laikęsis nurodymų ir nuo kovo 10 dienos buvo namuose. Visgi, jis kėlė pavojų kitiems, mat į namus iš Vilniaus parvažiavo viešuoju transportu.

„Mūsų žiniomis, jis karantinavosi kelias dienas, tačiau visgi jis iš Vilniaus parvažiavo autobusu, tai rizikos faktorius yra. Jo būklė vidutinė, vaikinas sukarščiavo iki beveik 39, prasidėjo kataras – sloga, kosulys. Kretingoje jis gyvena ne vienas. Šiuo metu laukiame vienuolikai naujų tyrimų atsakymų.

Yra pilnai užpildytas skyrius pilnai, paruoštas ir antras skyrius, jau ruošiamas ir trečias. Medicinos personalą reikia pagirti, visi labai gerai dirba, suburta valdymo grupė. Visi dirba labai gerai“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.

Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje iki šiol užfiksuoti 7 koronaviruso atvejai.

Per penktadienį ištirta 76 ėminiai (iš jų 44 iki vidurnakčio, 32 po vidurnakčio). Iki šiol iš viso ištirti 422 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Du iš jų asmenys izoliuoti Kaune (diagnozuota kovo 10 dieną), vienas – Šiauliuose (diagnozuota vasario 28 dieną). Šie 3 asmenys į Lietuvą grįžo iš Šiaurės Italijos.

Penktadienį, kovo 12 d., Lietuvoje užfiksuoti dar trys nauji atvejai. Vienas naujas atvejis nustatytas Klaipėdoje, antras – Vilniuje Ispanijos pilietei, trečias – Kaune.

„Ispanijos pilietė – iš Madrido, jai nustatytas virusas Vilniuje, Klaipėdoje užkrėsta atvykusi iš Tenerifės moteris, Kaune – kaunietis, grįžęs iš Italijos“, – penktadienį sakė ministras Aurelijus Veryga.

Ministras sakė, kad šie asmenys – nėra rizikos grupės atstovai, kuriems tykotų didelis pavojus dėl naujojo viruso.

SAM duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras stebi per 9 tūkst. žmonių, kurie keliavo į teritorijas, laikomas viruso židiniais.

Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo (VESOC) sprendimu, į Lietuvoje naudojamą paveiktų teritorijų sąrašą penktadienį buvo įtraukiamos dar aštuonios šalys: Islandija, Norvegija, Švedija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija ir Egiptas.

Iki tol rizikingomis buvo paskelbta dešimt šalių: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija.

Nuo penktadienio trumpuoju numeriu 1808 pradeda veikti koronaviruso karštoji linija. Skambinti į liniją galima visoje Lietuvoje, visą parą, nemokamai iš visų tinklų.

***

Kas yra Covid-19?

Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcija.

Inkubacinis laikotarpis

Tikslus inkubacinis laikas (nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) nėra nustatytas, nes kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai. Tačiau šiuo metu sakoma, kad jei per dvi savaites (14 dienų) nuo galimo užsikrėtimo momento ligos simptomai nepasireiškė, asmuo yra sveikas.

Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.

Rizikingos šalys

Šiuo metu rizikingomis šalimis laikomos: Islandija, Norvegija, Švedija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija ir Egiptas, Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija. Šiuo metu draudžiama vykti į šias šalis: Kiniją, Pietų Korėją, Singapūrą, Japoniją ir Italiją.

Italijos Vyriausybė dėl koronaviruso 2020 metų kovo 9 dieną paskelbė karantino zona visą Italijos teritoriją. Visoje šalies teritorijoje nuo kovo 10 dienos iki balandžio 3 dienos įvedamos specialios priemonės, įskaitant prievolę būti namuose, išskyrus neatidėliotinas priežastis (tarp jų darbas, sveikatos problemos arba grįžimas į nuolatinę gyvenamąją vietą). Draudžiama įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos be pagrįstos neatidėliotinos priežasties, tačiau iš karantino zonos užsienio šalių piliečiai gali išvykti namo.

Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?

- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis.
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais.
- Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti.
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas.
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.

Kaip galima užsikrėsti COVID-19?

Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas.

Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?

Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius. Grįžus iš rizikingos šalies, galima gauti 14 dienų nedarbingumo pažymėjimą.

Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?

Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite pagalbos telefonu ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.

Nuo penktadienio trumpuoju numeriu 1808 pradeda veikti koronaviruso karštoji linija. Skambinti į liniją galima visoje Lietuvoje, visą parą, nemokamai iš visų tinklų.

„Numeriu 1808 skambinti taip pat nuo šiol raginama ir pasireiškus į gripą būdingiems ligos simptomams – karščiavimui, kosuliui, gerklės skausmui ar apsunkintam kvėpavimui – po kelionės į užsienio šalis ar po kontakto su tikėtinu koronaviruso nešiotoju“, – skelbiama socialiniuose tinkluose.