„Aš galvoju, kad būtų protinga didinti mažiausiai du kartus, geriausiai – tris“, – penktadienį BNS sakė V. Kasiulevičius.

„Dabar mes esame atlikę per 300 testų, turėtume būti bent 1000 padarę“, – kalbėjo jis.

„Pirma, turėtume pakankamą kiekį, iš kurio jau būtų galima spręsti apie realų paplitimą šios infekcijos Lietuvoje, antra, mes anksti labai identifikuotume galimus atvejus ir juos izoliuotume, tai neleistų toliau plisti infekcijoms“, – pridūrė jis.

Anot profesoriaus, šalyje galimybių didinti tyrimų apimtis yra.

„Be laboratorijos Vilniuje, Lietuvoje turime bent dvi ligonines – Santaros klinikas ir Kauno klinikas, jos gali tą daryti“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje per parą galima atlikti 210 ėminių tyrimus.

Kaip teigia VU profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose per parą būtų galima atlikti dar mažiausiai 200 testų. Jei ėminiai visa apimtimi būtų tiriami tiek šiose įstaigose, tiek nacionalinėje laboratorijoje, bendras per parą atliekamų tyrimų skaičius būtų pakankamas.

„Tai būtų pakankamas skaičius Lietuvai, kad matytume situaciją. Mes beveik 3 milijonų populiacijos tikrai neištestuosim. Pasaulyje nėra tai padaryta“, – sakė V. Kasiulevičius.

Pasak jo, taip pat būtų galima žmones tirti poliklinikose.

„Aš manau, galima būtų įstaigose, kurios sutiktų su tokia testavimo galimybe. Galbūt net mokamas testas galėtų būti. Čia įvairūs variantai gali būti taikomi“, – kalbėjo medikas.

„Geriausia, jei tai būtų daroma atskirame kabinete, kur yra galimybė atvykti iš atskiros patalpos. Reikia tuos klausimus spręsti. Tas paėmimo vietų skaičius, pavyzdžiui, Vilniuje, jų galėtų būti keletas. Arba tiesiog leisti kiekvienoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, tam tikrame kabinete, paimti“, – pridūrė V. Kasiulevičius.

Anot profesoriaus, karščiuojantys žmonės į gydymo įstaigas vis tiek atvyksta, todėl leisti juos ištirti neturėtų būti problema.

„Vakar pas mane atvyko, tai važiavo ir troleibusu, ir autobusu, o aš nežinau, ar jis užsikrėtęs. Aš kalbu apie tuos atvejus, kada pacientai vis tiek atvyksta vienaip ar kitaip juos reikia tirti. Nuo to, kad jo netirsi ir nesužinosi, kas yra, grėsmė visuomenei nesumažės“, – sakė V. Kasiulevičius.

„Vienas dalykas, tai tas srautas iš Italijos, kur važiuoja per 112 (Bendrąjį pagalbos centrą – BNS), bet visas kitas srautas, kurie galbūt buvo susitikę su tais iš Italijos, kurie vaikščiojo po parduotuves, rengė pokylius, tai kodėl negalima paimti tokiam pacientui?“ – kalbėjo profesorius.

Apie būtinybę išplėsti tyrimų apimtis, pasak V. Kasiulevičiaus, jis kalbėjosi ir su premjeru.

„Aš tiesiog informavau ir manau, kad tie sprendimai turės būti priimti, žinau, kad nėra lengva. Nesulaukė mano siūlymai priešiškumo“, – sakė V. Kasiulevičius.

Didinti tyrimų kiekį reikia atsakingai

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad pats mėginio paėmimas turi būti saugus.

„Jei žmogus įtaria, kad jam gali būti užsikrėtimas, jis neturėtų niekur važinėti, tai kokiu būdu suorganizuoti atvykimą ir paėmimą? Nes jei aš manau, kad sergu ir atvažiuoju į gydymo įstaigą, tai greičiausiai atvažiuoju pas šeimos gydytoją, rizikuoju apkrėsti kitus, tą patį šeimos gydytoją, šalia esančius pacientus“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temoje“ sakė ministras.

Pasak A. Verygos, taip pat rizikų kelia per anksti atliekamas tyrimas.

„Jei jis bus neigiamas, tai nereiškia, kad žmogui simptomai ir liga neatsiras vėliau. Ir jei tokie žmonės, be reikalo nusiraminę, pradės vaikščioti pas artimuosius, į parduotuves, tai jie vėl apkrės žmones. Galvojame išplėsti, bet tą padarysime atsakingai“, – pridūrė jis.

Ligoninės atlikti tyrimus pasiruošusios

Anot Kauno klinikų vadovo Renaldo Jurkevičiaus, jei būtų nuspręsta didinti tyrimų apimtis, jų klinikose tą daryti būtų galima „tą pačią dieną“, tačiau dėl pacientų atvykimo ir saugumo sprendimą turi priimti centrinė valdžia.

„Yra truputį daugiau niuansų: logistika turi būti nuo pat pradžių sudėliota, žinau, kad ministerija dirba su tais dalykais. (...) Įsivaizduokite, jei žmogus, galbūt užsikrėtęs, juda taip, kaip nori: kur nori ateina, kur nori išeina, mes tikrai turėtume labai daug problemų ir labai greitai“, – BNS sakė R. Jurkevičius.

Pasak jo, vien Kauno klinikose per dieną būtų galima patikrinti 300 žmonių ėminius dėl naujojo koronaviruso.

Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius BNS sakė, kad įstaiga taip pat yra pasirengusi atlikti tyrimus dėl COVID-19, bet „sprendimas turi būti sisteminis“.

Kol kas koronavirusas nustatytas trims asmenims Lietuvoje – šiaulietei ir kauniečių porai. Visi jie lankėsi Šiaurės Italijoje. Šie asmenys gydomi ligoninėse.

Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, dviem savaitėms sustabdyta visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veikla, uždraustos kelionės į kai kurias valstybes.

Pasaulyje registruota 128,3 tūkst. koronaviruso atvejų, 4,7 tūkst. žmonių mirė, daugiau kaip 68,3 tūkst. pasveiko.