Pavojingiausi tie, kurie simptomų nejaučia

Gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis sako, kad kalbant apie bet kokią užkrečiamąją ligą, itin pavojingi yra tie, asmenys, kurie simptomų nejaučia, bet gyvena įprastą gyvenimą.

„Tikriausiai yra epidemiologijos klasika, kad didžiausią riziką užkrėsti turi ne tie žmonės, kurie serga akivaizdžia ligos forma, bet tie, kurie serga lengvomis, labai lengvomis ar besimptomėmis formomis, – sakė profesorius.

– Tie žmonės jaučiasi saugiai, gyvena savo įprastą gyvenimą, aplinkiniams jie yra pavojingiausi. Tai galioja kalbant apie bet kurią ligą. Dabar ta situacija tokia ir yra. Tiems trims asmenims, kurie šiuo metu serga koronaviruso sukelta infekcija, žinoma, linkime kuo greičiau pasveikti. Bet, kiek žinau iš žiniasklaidos, jie grįžę iš užsienio išgirdo tas rekomendacijas, patys kreipėsi į greitąją pagalbą pajutę ligos požymius“.

Šia prasme, pasak gydytojo, visa sistema suveikė. Tačiau, jei užsikrėtusieji nebūtų kreipęsi, situacija būtų daug sudėtingesnė.

„Nelabai įsivaizduoju, kokiomis priemonėmis tada tą virusą būtų galima sustabdyti. Čia yra labai svarbu pačių žmonių vidinis nusistatymas, atsakomybė, kad jis neišplistų. Kažkokios administracinės priemonės, jos vienuose kraštuose griežtesnės, kitose ne tokios griežtos, bet vien jomis kažką pasiekti būtų sunku“, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Kaip sako profesorius, šiandien saviizoliacija yra vienintelė veiksminga priemonė neplatinti viruso ir patiems juo neužsikrėsti, nes nuo naujojo koronaviruso vakcinos išrasta vis dar nėra, taip pat nėra ir veiksmingų priešvirusinių vaistų.

„Tai naujas virusas, akivaizdu, kad žmonės nuo jo miršta. Kalbant apie statistiką, viena vertus, dar per anksti apie tai kalbėti, kita vertus, pavojingas ir gripas, ir koronavirusas. Gripui turime veiksmingą vakciną ir labai veiksmingus priešvirusinius vaistus. Ir viena, ir kita liga yra mirtinga. Rizikos grupės panašios – vyresnio amžiaus žmonės, turintys lėtinių ligų. Sunku lyginti šias dvi blogybes“, – sakė pašnekovas.

Vytautas Usonis

Jei nebūsime atsakingi, viskas gali baigtis kaip Italijoje

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad mirtingumas nuo naujojo koronaviruso yra didelis, todėl atsainiai į tai žiūrėti tikrai negalima.

„Žmonės yra visaip mąstantys, tiesiog nesuvokia grėsmių. Mirtingumas nuo šio viruso yra didelis ir ta atsakomybė turėtų būti. Nemanau, kad keliame per daug panikos. Atsainus požiūris tikriausiai ir buvo Italijoje. Gali būti taip, kad viskas baigsis kaip Italijoje, kai atsidursime visi karantino sąlygomis. Tada tikrai bus negerai, nes karantinas yra rimtas reikalas“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.

Mokslininkė sako, kad negali paaiškinti, kodėl žmonių požiūris yra toks atsainus.

„Buvo ir žiniasklaidoje paraginimų nekelti panikos, gal tai irgi atsiliepė tiems, kurie nereaguoja rimtai, – sakė profesorė.

– Tai asmeninės atsakomybės klausimas, ką aš pats galiu padaryti dėl kitų – dėl savo šeimos, bendradarbių. Grįžusiam žmogui iš rizikos zonos akivaizdu, kad gali būti tas infekcijos atvejis, kaip tokie atvejai ir šiandien pranešti“.

Į rizikos šalis vakar įtraukta ir Prancūzija, Ispanija, visa Italija bei Vokietija. Prieš tai rizikos zonomis laikytos tik Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras.

„Iš tiesų, dabar rizikos zonos yra labai daug šalių. Ir nenorėtume, kad mūsų Lietuva pasidarytų rizikos zona, kur žmonės bijos atvažiuoti ar gyvensime karantine. Nesinori gąsdinti žmonių, kad žmonės nebėgtų pirkti kruopų, bet turėtų būti kažkoks sveikas protas“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.

Kai kurie parvykusieji Delfi Kauno oro uoste kalbinti žmonės teigė, kad labiau reikėtų bijoti gripo nei koronaviruso. Tačiau profesorė tokiam teiginiui nepritaria.

„Gripas visada yra šalia mūsų, tačiau dalis visuomenės turi atsparumą jam ir mirtingumas nėra toks didelis. Aišku, tiksliai nežinome, koks yra mirtingumas nuo koronaviruso. Jis dabar skaičiuojamas kaip 2 proc. nuo tų, kuriems yra patvirtinta infekcija, – sakė pašnekovė.

Aurelija Žvirblienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

– Bet nežinome tų skaičių, kiek yra nešiotojų, kurie neturi simptomų, galbūt mirtingumas siekia 1 proc. Bet ir 1 proc. yra 10 kartų daugiau nei mirtingumas nuo gripo. Sunku paaiškinti, kodėl žmonės sako, kad gripo bijoti reikia labiau nei koronaviruso. Pastarajam visuomenėje dar visai neturime atsparių žmonių, nes su juo nesame susidūrę. O gripui yra dalis žmonių, kurie turi šiokį tokį atsparumą“.

Ragino atsisakyti kelionių

Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Kauno klinikinėje ligoninėje šios įstaigos vadovas profesorius Albinas Naudžiūnas akcentavo, kad kol kas Lietuvoje patvirtinti koronaviruso atvejai – atvežtiniai. Remiantis tuo, kiek šiuo metu užsienio šalyse, ir ypač tose, kurios šiuo metu paskelbtos rizikingomis, gydymo įstaigos direktorius sako, kad atvežtinių atvejų tik daugės.

„Paprastai grįš jauni, stiprūs žmonės, slidininkai, sportiški ir jie prasirgs lengvai ta liga. Vieni gal kreipsis į medikus, kiti gal ne. Tačiau po savaitės ar dviejų nuo jų užsikrėtę seneliai, tėvai, jau atvyks į ligoninę visuomenėje įgyta infekcija ir greičiausiai bus sunkūs ligoniai. Po savaitės, dviejų, galime turėti sunkesnių ligonių“, – sakė A. Naudžiūnas.

Kaip sako ligoninės direktorius, žmonės labai blogai daro, kad nusipirkę kelionę, neatsižvelgę į dabartinę situaciją Europoje, jos neatideda.

„Reikėtų tą kovo mėnesį pralaukti, niekur nejudėti ir žiūrėti, kas čia vyks per balandžio mėnesį“, – sako ligoninės direktorius. Kaip sako įstaigos vadovas, tikėtina, kad Europoje dėl koronaviruso kovo mėnesį daug kas išsispręs.

„Vienareikšmiškai, visiems artimiausiu metu nevykti iš šalies. Nežinau, koks turi būti reikalas, kad reikėtų vykti, – komentuoja A. Naudžiūnas.

– Mažiau dalyvauti renginiuose uždarose patalpose, vengti susibūrimo vietų. Mes kalbame, bet kaip ir jūs sakote, šita pora į Italiją išvyko jau žinodama, kad ten yra židinys.“