Ar skrisdamas lėktuvu galiu jaustis saugus?

Vertėtų nerimauti tikrai ne dėl oro lėktuve. Svarbiausia – švarios rankos. Būtina nepamiršti, ką lietėte rankomis, kur jos buvo, primena medicinos specialistas Richardas Dawoodas. Oro uosto durų rankenos, turėklai, lėktuvo tualeto svirtys – vietos, garsėjančios kaip tikros bakterijų ir virusų veisyklos, rašoma cnn.com.

„Nieko baisaus liesti šiuos paviršius, tik labai svarbu dažnai plauti rankas. Nešvariomis rankomis nevalia liesti veido ar maisto. Rankų dezinfekavimo priemonės – puikus sprendimas. Tinka ir antiseptinės drėgnosios servetėlės, kuriomis galite nusivalyti atramas rankoms, nuotolinio valdymo mygtukus ar atlenkiamą staliuką“, – pataria ekspertas.

Lėktuve oras cirkuliuoja: ar susirgsiu, jeigu skris sergantis asmuo?

Dauguma virusų lėktuvuose plinta gana sunkiai, nes cirkuliuojantis oras kruopščiai filtruojamas, paaiškina Ligų kontrolės ir prevencijos centrų atstovai.

Šiuolaikiniuose komerciniuose lėktuvuose 10-50 proc. kabinos oro maišoma su šviežiu oro.

„Lėktuvo salone cirkuliuojantis oras perfiltruojamas maždaug 20-30 kartų per valandą. Juo labiau, kad oras cirkuliuoja tam tikrose lėktuvo vietose, tad patogenų plitimo spindulys ribotas. Tai reiškia, kad lėktuvuose daugumai infekcinių ligų plisti sąlygos tikrai ne pačios palankiausios“, – sako ekspertai.

Nepaisant to, vertėtų vengti kontakto su čiaudinčiais ar kosinčiais asmenimis. Jeigu negaluojate, kosėdami ar čiaudėdami, burną ir nosį užsidenkite alkūnės vidine dalimi.

Ką tiksliai reiškia „vyresnio amžiaus suaugusiųjų“ sąvoka? Koks tas amžiaus slenkstis?

Ekspertai sako, kad „vyresnio amžiaus suaugusieji“ ir žmonės, sergantys rimtomis lėtinėmis ligomis, labiau rizikuoja susirgti koronavirusu.

Visi vyresni nei šešiasdešimties ir lėtinių sveikatos problemų turintieji turėtų vengti masinio susibūrimo vietų, pavyzdžiui, kino teatrų, didelių prekybos centrų ir netgi maldos namų, sako infekcinių ligų ekspertai.

„Tai turėtų įsisąmoninti visi vyresni nei šešiasdešimties ir tie, kurie turi lėtinių sveikatos problemų. Antras pagal svarbą dalykas – mažinti „akis į akį“ kontaktą su kitais žmonėmis“, – sako Ligų kontrolės ir prevencijos centrų konsultantas iš Vanderbilto universiteto profesorius Williamas Schaffneris.

Tik kodėl ribiniu amžiumi koronaviruso grėsmės akivaizdoje įvardijama 60 metų? „Dabar žinome daugiau, kam kyla didžiausia rizika. Vidutinis nuo koronaviruso mirusių žmonių amžius – 80 metų, vidutinis amžius tų, kuriems prireikia medikų dėmesio – 60 metų“, – sako vyriausiasis Jungtinių Valstijų chirurgas Jerome Adamsas.

Ar galima koronavirusu užsikrėsti per maistą?

„Koronavirusai įprastai plinta iš žmogaus žmogui lašeliniu būdu per orą. Kol kas jokių duomenų, galinčių pagrįsti teiginį, kad COVID-19 gali būti perduodamas maistu, nėra“, – sako Ligų kontrolės ir prevencijos centrų specialistai.

„Iš esmės, kadangi šie koronavirusai gana prastai išgyvena ant paviršių, tikimybė jais apsikrėsti per maisto produktus ar pakuotes, kurie kelias dienas ar savaites keliauja šaltyje, labai menka“, – ramina ekspertai.

Jeigu mano imuninė sistema silpna, ar turėčiau keisti kelionių planus?

Silpnesnę imuninę sistemą turintys asmenys „labiau rizikuoja susirgti koronavirusu ir kitomis virusinėmis ligomis, įskaitant gripą. Tokiems asmenims labai svarbu vengti kontakto su kitais žmonėmis“, – teigia JAV Vašingtono valstijos Snohomišo apygardos sveikatos apsaugos pareigūnai.

Snohomišo apygarda – pirmoji, kur sausį buvo diagnozuotas pirmasis Jungtinėse Valstijose koronaviruso atvejis. Nuo tada šalyje susirgo daugiau nei 700 žmonių, mažiausiai 26 mirė, daugiausia Vašingtono valstijoje.

Dar prieš prasidedant koronaviruso protrūkiui, silpnesnę imuninę sistemą turintys asmenys, susirgę kelionių metu, patirdavo žymiai rimtesnių komplikacijų.

„Nors ligos atvejų skaičius tarp sveikų ir imuniteto problemų turinčių keleivių smarkiai nesiskiria, pastarieji rizikuoja sirgti sunkiau“, – sako Vašingtono medicinos mokyklos ekspertai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)