Italijos premjeras Giuseppe Conte pirmadienį vakare išplėtė kovos su koronavirusu priemones ir įvedė karantino režimą.

Renginiai ir vieši susibūrimai bus uždrausti visoje šalyje, šalies gyventojams patariama likti namuose. Atidedami sporto renginiai, futbolo varžybos.

„Pirmadienį per televiziją sakytame pranešime G. Conte teigė, kad Italijos „įpročiai turi keistis“ ir kad geriausia būtų žmonėms likti namuose.

„Pas mus labai padaugėjo infekcijų... ir mirčių“, – sakė jis.

Koronavirusas Milane
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Kodėl taip atsitiko?

Kodėl Šiaurės Italijoje įvyko toks protrūkis? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) profesore, Kauno klinikinės ligoninės infektologe Aukse Mickiene.

„Pagal Kinijos publikacijas, ten atvejų skaičius padvigubėdavo per 6 dienas. Tai, atrodytų, virusas Italijoje tikrai plinta žymiai sparčiau“, – sakė A. Mickienė.

Nors profesorė užtikrintai negali atsakyti, kodėl toks naujojo tipo koronaviruso protrūkis įvyko Šiaurės Italijoje, ji turi dvi galimas prielaidas.

Pirmiausia, LSMU profesorė primena, kad kinai koronaviruso COVID atvejų apibrėžimą keitė kelis kartus.

„Iš pradžių jie neturėjo pakankamai testų, negalėjo visų atvejų patvirtinti. Kai jau galėjo, tų atvejų buvo tiek daug, kad jau nebeužteko visiems patvirtinti. Jie galbūt neįskaičiuoja lengvų formų, kurios nepasiekia medicinos įstaigų ir neįskaičiuoja jų į bendrą skaičių“, – sakė prof. A. Mickienė.

Pasak jos, tikėtina, kad Kinijoje, kurioje gyvena 1,3 milijardo žmonių, tikrųjų COVID-19 susirgimų atvejų yra kur kas daugiau nei 80 tūkstančių.

Profesorė turi ir antrą prielaidą, kodėl Šiaurės Italijoje virusas taip sparčiai paplito.

„Antrasis paaiškinimas – yra visiškai skirtingi socialiniai kultūriniai įpročiai. Italai mėgsta betarpinį bendravimą – bučinukus, apsikabinimus“, – svarsto prof. A. Mickienė.

Santykinai, šiuo metu Italijoje mirštamumas nuo koronaviruso net 1,3 karto didesnis nei Kinijoje.

Kuo vyresnis – tuo didesnė tikimybė mirti

Iš viso pasaulyje, antradienio duomenimis, nuo koronaviruso COVID-19 mirė 4026 žmonės, susirgimų oficialiai fiksuojama 114,457. LSMU profesorė A. Mickienė akcentuoja, kad nuo šio viruso dažniausiai miršta senyvi, gretutinių ligų turintys žmonės.

Medicinos žurnalas „Jama“ suskaičiavo kinų mirties atvejus pagal amžių. Jų skaičiavimai parodė, kad nuo COVID-19 dažniausiai miršta vyresni žmonės.

„Buvo suskaičiuoti kinų atvejai, koks procentas nuo sirgusiųjų miršta, – sakė prof. A. Mickienė. – Akivaizdžiai paraleliai mirštamumas didėja pagal amžių.“

Vaikų mirštamumas nuo naujojo tipo koronaviruso siekia 0,2 proc.

Žmonėms nuo 50 iki 59 metų – 1,3 proc.

Nuo 60 iki 69 m. – 3,6 proc.

Nuo 70 iki 79 m. – 8 proc.

Daugiau nei 85 m. – 15 proc.

„Vadinasi, su amžiumi didėja šansas numirti, ypač, jei žmogus turi gretutinių ligų“, – pabrėžė A. Mickienė.

Profesorė pastebi, kad spekuliacijų dėl mirštamumo yra nemažai, tačiau ji akcentuoja, kad 100 proc. tikrojo mirštamumo negalima vertinti, nes labai priklauso, kaip skaičuojama.

„Ar skaičiuojama tik nuo hospitalizuotų, ar nuo tik tų pačių sunkiausių atvejų, ar tik nuo laboratoriškai patvirtintų“, – sako gydytoja. Pasak profesorės, vis tiek apytiksliai laikoma, kad mirštamumas nuo COVID-19 yra apie 1 proc.

Pavyzdžiui, gydytoja sako, kad gripo mirštamumas skaičiuojamas nuo visų gripo atvejų, tačiau reikia turėti omenyje, kad tik labai maža dalis gripo atvejų būna patvirtinami laboratoriškai, o kiti yra tik kliniškai.


Užsikrėtimo teritorijos smarkiai kinta

Gydytoja prof. A. Mickienė Lietuvos visuomenei nori akcentuoti, kad naujojo tipo koronaviruso aktyvios teritorijos labai kinta. Infektologė labai prašo piliečių, ypač keliavusių, sekti informaciją Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) puslapiuose, atsižvelgti į informaciją ir vykdyti rekomendacijas, visuomenės sveikatos specialistų suteiktas oro uostuose.

Gydytoja pabrėžia, jog labai svarbu, kad asmenys, grįžę iš rizikingų šalių, 14 dienų izoliuotųsi namuose bei vykdytų kitas rekomendacijas.

„Saviizoliacija yra labai svarbu, kadangi rizikingos teritorijos kinta“, – sako prof. A. Mickienė.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę kai kuriose šalyse susirgimo atvejų buvo fiksuotas vos keletas, o antrąją kovo savaitę, pavyzdžiui, Prancūzijoje – 1412 susirgimų, 30 mirčių; Vokietijoje – 1224 susirgimų, 2 mirtys, Ispanijoje – 1231 susirgimų, 30 mirčių.

Išsamų susirgimų ir mirčių nuo koronaviruso žemėlapį galite rasti čia.

„Iš vienos pusės, ten jau yra paplitimas, bet dar ne toks didelis. Iš kitos pusės, jei tu visus žmones karantinuosi, kurie iš kitų šalių grįžta, tai vėlgi, tų teritorijų dinamika daro tą atvejo apibrėžimą ir nufiltravimą tų potencialiai infekuotų žmonių labai sunkų. Tai yra labai sudėtinga.

Profesorė sako, nors išplitimas tose šalyse yra, visgi jis nėra toks didelis. A. Mickienė sako, kad teritorijų dinamika daro atvejo apibrėžimą ir potencialiai infekuotų žmonių nufiltravimą labai sudėtingą.

Kalbant apie keliavimą šiuo metu, gydytoja sako, kad žmonės turi elgtis protingai.

„Grįžus iš tų šalių, kurios yra labai ribinės, kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija, vis tiek reikėtų pasikonsultuoti su visuomenės sveikatos specialistais, papasakoti, kur buvai, ką darei ir bent jau laikytis atstumo, vengti socialinių santykių“, – pataria profesorė. Grįžus iš šalių, kur nepaskelbtas karantinas, tačiau atsižvelgus, kad ten koronaviruso atvejų jau yra, reikėtų taikyti ne tokią griežtą saviizoliaciją, bet atsakingai turėti omenyje, kad žmogus grįžo iš ribinės zonos.

„Tose šalyse yra tarsi maži židinukai. Atvežė vieną, susirgo jo kontaktai, bet tu dar gali juos atsekti ir tie išdygę iš visuomenės, tarsi iš niekur, kur jų yra labai nedaug, tai čia rizika yra mažesnė, – sako profesorė.

– Didelį pavojų sudaro tai, kad tas virusas gali prasprūsti nepastebimai į mūsų visuomenę. Per tą žmogų, kuris atvyks iš tos ribinės teritorijos.“

Profesorė A. Mickienė sako, kad dabartinės priemonės, taikomos Lietuvoje, tikrai nėra perteklinės. Pasak jos, visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi neįsileisti daugiau viruso atvejų į šalį, valdyti situaciją.

„Žymiai yra geriau neįsileisti patogeno į mūsų visuomenę negu jis pasklistų. Kol taip yra, mes išlošiame laiko, galime labiau pasiruošti. Ir jei bus tų atvejų daugiau, bet jei jie bus visi laiku nustatyti, užsikrėtusiųjų kontaktai nustatyti, jie laiku paguldyti ten, kur priklauso, tai mums užteks ir tų lovų, ir tų paskirtų ligonių, – sako LSMU profesorė. – Viskas daugiau mažiau bus lengviau kontroliuojama. Bet jei virusas pradės visuomenėje plisti nevaldomai ir žmogus niekur nebuvęs susirgs, o neatskirsi nuo paprasto gripo, tai tada bus blogai.“

SAM rekomendacijos
Foto: SAM nuotr.

Kas yra COVID-19?

Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairių ligų. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcijas.

Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?

Simptomai yra panašūs į gripą, žmogų kankina karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Pažengusiais ar sunkesniais ligos atvejais virusas sukelia sepsį (kraujo užkrėtimą) ir septinį šoką, plaučių uždegimą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?

- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis;
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais. Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti;
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas;
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.

Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?

Medicininės kaukės rekomenduojamos pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas.

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?

Šis virusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.

Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?

Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius.

Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?

Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.

Kaip atsirado virusas?

2019 m. gruodžio 31 d. Uhano miesto sveikatos apsaugos komisija (Hubėjaus provincija, Kinija) pranešė apie keletą neaiškiomis aplinkybėmis pasireiškusių pneumonijos atvejų. Jų priežastys buvo susietos su Uhano jūrų gėrybių turgumi – prekyviete, kurioje parduodamos žuvys ir įvairių rūšių gyvūnai. 2020 m. sausio 9 d. Kinijos ligų kontrolės centras informavo apie naują koronavirusą (2019-nCoV) ir paskelbė genomo seką. Sekos analizė parodė, kad identifikuotas virusas yra susijęs su SARS-CoV grupe.