Gyventojams rekomenduojama vengti atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, o rinktis elektronines atsiskaitymo priemones (banko korteles, elektroninę bankininkystę). Jeigu visgi atsiskaitoma banknotais ir monetomis, būtina kuo dažniau plautis rankas, neliesti veido neplautomis rankomis. Tokiu atveju, kai atsiskaitant tenka rankiniu būdu suvesti PIN kodus, taip pat būtina iškart atsakingai pasirūpinti rankų higiena.

Šios rekomendacijos teikiamos, atsižvelgdami į tai, kad banknotais ir monetomis žmonės keičiasi labai greitai (jie greitai perduodami iš rankų į rankas, be to, tėvai duoda jų vaikams), į tai, kad išlieka teorinė viruso perdavimo tikimybė per pinigus, taip pat į tai, kad kol kas trūksta duomenų apie šio viruso gyvavimo aplinkoje laiką.

Nors užkrečiamųjų ligų plitimo atvejų naudojant grynuosius nėra nustatyta, banknotai ir monetos yra vieni iš labiausiai užterštų daiktų. Mokslininkai yra nustatę, kad pinigų paviršiuje galima aptikti įvairių bakterijų ir virusų, kurios platinamos per rankas. Grynieji pinigai yra vieni dažniausiai naudojamų aplinkos daiktų, kuriais žmonės ypač sparčiai keičiasi, todėl jų naudojimas teoriškai yra galimas užkrečiamųjų ligų sukėlėjų perdavimo būdas.

Šiuo metu yra žinoma, kad pagrindinis būdas, kuriuo žmogus gali užsikrėsti koronavirusu yra oro lašelinis, kai sergantis žmogus virusą kitam perduoda kosėdamas, čiaudėdamas. Iki šiol mokslininkai neturi tikslaus atsakymo, kiek laiko šis koronavirusas išlieka gyvybingas aplinkoje. Koronavirusų šeimai priklausantys virusai ant aplinkos daiktų gali išgyventi pakankamai ilgai – iki 9 dienų. Deja, kol kas duomenų apie naujojo koronaviruso (COVID-19) atsparumą aplinkai mokslininkai nėra pateikę.

Papildyta

Praėjusį penktadienį Lietuvos bankas feisbuke pranešė, kad užsikrėtimo virusu per banknotus tikimybė yra labai maža. O kad būtų galima užsikrėsti koronavirusu per banknotus, įrodymų nėra.

„Sulaukiame jūsų klausimų, ar saugu naudotis grynaisiais pinigais ir ar jie negali tapti koronaviruso plitimo šaltiniu. Eurosistema reguliariai atlieka tyrimus dėl galimo euro banknotų gamybos ir apyvartos poveikio visuomenės sveikatai, įskaitant ir viruso atvejus.

Kol kas nėra įrodymų, kad koronavirusas plistų per eurų banknotus“, – rašo Lietuvos bankas. Lietuvos bankas taip pat nurodė, kad viruso, kaip ir įprasto sezoninio gripo, atveju užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų sekreto lašeliai patekę ant banknotų, kaip ir ant bet kurio kito paviršiaus, išlieka aktyvūs ribotą laiką.

„Užsikrėtimo virusu per banknotus tikimybė yra labai maža, palyginti su kitais paviršiais (pvz. durų rankenomis, turėklais, šviesos jungikliais, pirkinių krepšeliais). Visgi kiekvienas iš mūsų turėtų laikytis įprastų apsaugos nuo virusų rekomendacijų – dažnai ir tinkamai plauti rankas, vengti liesti veidą, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos“, – rašoma banko žinutėje.