Pagal simptomus koronaviruso nuo gripo neatskirsite

Abu šiuo metu pasaulyje siaučiantys susirgimai yra sukelti virusų, tačiau jie – visiškai skirtingi. Būtent jų struktūriniai, biologiniai skirtumai ir lemia skirtingas komplikacijas, užkrečiamumą bei ligos eigą.

„Koronavirusas tikriausiai būtų pavojingesnis Lietuvai, nei dabar siaučiantis gripas. Su naujuoju virusu dar nesame susidūrę, vadinasi, visuomenėje jam dar nėra jokio atsparumo. Jei kalbėtume apie gripą, nors jis ir kinta, mutuoja, tam tikras atsparumas jam yra, ir kai kurie žmonės ne taip lengvai juo užsikrečia. Koronavirusas visai naujas, dėl to ir yra pavojingesnis“, – sako profesorė.

Pasak pašnekovės, tai tarsi skirtingi organizmai, kaip katė ir šuo. Todėl galimybės suvaldyti virusą taip pat yra skirtingos.

Profesorė sako, kad pačiam pacientui sunku atskirti, ar jis serga gripu, ar koronavirusu.

„Jei kalbėtume, kokie yra simptomai, dauguma jų panašūs, jie tokie, kaip ir bet kurios peršalimo ligos. Kosulys, gerklės skausmas – labai bendri simptomai, karščiavimas yra būdingas bet kuriai infekcijai. Pagal juos atskirti viruso nepavyktų, tam yra diagnostiniai molekuliniai metodai, kuriais galima tiksliai nustatyti, kokia tai liga“, – kalbėjo prof. dr. A. Žvirblienė.

Dar viena priežastis, kodėl koronavirusas pavojingesnis nei gripas, – COVID-19 gali sukelti uždegiminius procesus plaučiuose, ir tai maždaug 2 proc. užsikrėtusių žmonių baigiasi mirtimi. Be to, mirtingumas nuo gripo yra daug mažesnis.

„Manau, kad tos apsaugos priemonės, kurių yra imamasi, tikrai reikalingos. Jei virusas būtų įsileistas į Lietuvą, svarbu kuo labiau apriboti jo paplitimą“, – sakė pašnekovė.

Vakcinos greitu metu nežadama

Kaip anksčiau Delfi pasakojo gydytojas prof. dr. Vytautas Usonis, gripo ir koronaviruso skirtumai yra esminiai.

„Nuo gripo turime vakciną, o nuo koronaviruso – ne, ir greitai jos tikrai neturėsime. Turime suprasti, kad mokslas ir taip padarė didžiulį progresą, jog galime identifikuoti koronaviruso genomą. Tai reiškia, kad galima pradėti ieškoti vakcinos. Bet, net jei ji ir būtų padaryta, daugiausia laiko užima saugumo ir veiksmingumo tyrimai. Pusė metų šiam procesui būtų dar labai optimistinis scenarijus, 2–3 metai yra realistiškiau. Todėl aišku, kad vakcina tikrai nėra pirma priemonė, kuri dabar gelbėtų“, – aiškino pašnekovas.

Vytautas Usonis

Antra, sergant gripu, yra veiksmingas vaistas nuo virusų, vadinamasis neurominidazės inhibitorius. Pasak gydytojo, tai labai veiklūs vaistai, ypač jei vartojami kuo anksčiau prasidėjus ligai. Koronaviruso atveju tokių vaistų nėra.

Pastebėta, kad ši liga padaro daug žalos kvėpavimo sistemai. Be to, rizikos grupei priklauso lėtinėmis širdies, plaučių ligomis sergantys žmonės, kurių kvėpavimas ir taip pasunkėjęs. Didelė rizika kyla ir vyresnio amžiaus žmonėms, o jų imuninė sistema yra prasta.

„Koronavirusui gydyti turime tik simptomus palengvinančių priemonių, mechaninių prietaisų plaučiams vėdinti arba priemonių, kai plaučiai išvis išjungiami ir žmogus kvėpuoja tik per aparatus. Tačiau tai yra aukštųjų technologijų gydymas ir jis nėra prieinamas masėms, – kalbėjo prof. V. Usonis.

Tikimasi, kad epidemija baigsis pavasarį

Mokslininkai vis dar diskutuoja, kada pasibaigs koronaviruso epidemija. Tikimasi, kad atėjęs pavasaris padės stabdyti protrūkį ir viruso plitimas nebus toks intensyvus.

„Kai prasideda lašeliniu būdu per orą plintančios infekcijos, paprastai jos būna sezoninės ir labiau plinta rudenį bei žiemą, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždaroje patalpoje. Todėl yra daugiau galimybių virusą perduoti kitiems. Kai prasideda pavasaris, žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, gauna saulės, infekcijos plinta nebe taip greitai. Tad galime galvoti, kad buvimas lauke padeda nugalėti to viruso plitimą“, – sakė profesorė.

Kas yra COVID-19?

Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairių ligų. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcijas.

Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?

Simptomai yra panašūs į gripą, žmogų kankina karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Pažengusiais ar sunkesniais ligos atvejais virusas sukelia sepsį (kraujo užkrėtimą) ir septinį šoką, plaučių uždegimą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?

- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis;
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais. Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti;
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas;
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.

Rekomendacijos dėl koronaviruso
Foto: SAM nuotr.

Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?

Medicininės kaukės rekomenduojamos pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas.

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?

Šis virusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.

Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?

Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius.

Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?

Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.

Kaip atsirado virusas?

2019 m. gruodžio 31 d. Uhano miesto sveikatos apsaugos komisija (Hubėjaus provincija, Kinija) pranešė apie keletą neaiškiomis aplinkybėmis pasireiškusių pneumonijos atvejų. Jų priežastys buvo susietos su Uhano jūrų gėrybių turgumi – prekyviete, kurioje parduodamos žuvys ir įvairių rūšių gyvūnai. 2020 m. sausio 9 d. Kinijos ligų kontrolės centras informavo apie naują koronavirusą (2019-nCoV) ir paskelbė genomo seką. Sekos analizė parodė, kad identifikuotas virusas yra susijęs su SARS-CoV grupe.

Foto: Delfi