Trečiadienį Vyriausybėje bus svarstoma, ar skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl viruso prevencijos Lietuvoje.
„Aš manau, kad tai iš tikrųjų yra labai rimti dalykai ir norisi tikėti, kad bus labai rimtai pasiruošta“, – sakė profesorius V. Usonis.
Ligoninės dideliems pacientų srautams nepasirengusios
Profesoriaus teigimu, ligoninės yra pasirengusios priimti koronavirusu užsikrėtusius asmenis, tačiau nėra tinkamų sąlygų, jei prasidėtų epidemija.
„Dabar laboratorija sako, kad tyrimą padaro per 6 valandas, bet taip yra esant dabartinėms apimtimis. Jei pacientų skaičius smarkiai išaugs, tai krūvis laboratorijoje taip pat labai daug kartų išaugs ir apie tai reikia galvoti, prognozuoti“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Sergantys Lietuvoje jau prasidėjusiu gripu, ligoninėje gydomi tik sunkios būklės. Profesorius retoriškai klausia, ar būtume pasiruošę, kad koronavirusu sergantys taip pat būtų gydomi namuose, jei to prireiktų.
Mat ligoninės dideliems pacientų srautams yra nepasiruošusios, tad reikia apsvarstyti ir gydymo namuose galimybę.
„Vakar žmogus kreipėsi į „InMedica“ kliniką, jie uždarė visą kliniką ir pasielgė teisingai – užsidarė, dezinfekavo, išvalė, bet ar mes galime taip Santaros klinikose padaryti? Tokių praktinių klausimų labai daug, taip pat – ir aprūpinimo dalykai, izoliavimas“, – svarstė gydytojas.
Pasak profesoriaus, viskas buvo palyginti lengva, kai viruso židinys slėpėsi Kinijoje. Iš ten grįžę žmonės nesunkiai susekami ir izoliuojami, tačiau, kai liga išplito Italijoje, situacija tapo sudėtingesnė.
Naujojo koronaviruso COVID-19 mirtingumas siekia 2–3 proc. ir, pasak gydytojo, tai nėra gerai. Vis dėlto, kita vertus, ši liga nėra 100 proc. mirtina.
„Taip, yra padėta tų atsargų, komplektų, chalatų, pirštinių, bet, kai pasižiūrėjau, kiek jų sunaudojama, tai yra labai daug. Turime žiūrėti, kaip racionaliau tai padaryti. Šitokie dalykai yra labai dinamiški. Vakar vakare žiūrėjau naujausias žinias apie Italiją, ir jie, kiek žinau, to pirmojo koronavirusu užsikrėtusio paciento taip ir neidentifikuoja“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Pavojingiausi tie, kurie serga lengva forma
Epidemiologine prasme, žmogus, kuris perserga lengviausia koronaviruso forma, yra pats pavojingiausias, mat gali užkrėsti daugiausia aplinkinių.
„Kalbant apie Lietuvą, kadangi turime labai glaudžius ryšius su Italija, faktas, kad tai, kas atsitiko vienoje vietoje, gali atsitikti ir kitoje, ir apie tai reikia galvoti“, – apie riziką koronavirusui atslinkti ir į Lietuvą kalbėjo profesorius.
Panašiu metu kiekvienais metais didžiausią žiniasklaidos dėmesį būdavo užėmusi gripo epidemija. Tačiau šiemet tokios naujienos daugumos nebedomina. Vis dėlto pašnekovas sako, kad tarp gydytojų ir gydymo įstaigų gripas yra itin svarbi ir tikrai neužmiršta tema.
Ir nors nuo gripo šiemet Lietuvoje jau mirė 5 asmenys, jo bijoma daug mažiau nei koronaviruso. Kodėl?
„Gripo ir koronaviruso skirtumai yra esminiai. Nuo gripo turime vakciną, o nuo koronaviruso – ne, ir greitai jos tikrai neturėsime. Turime suprasti, kad mokslas ir taip padarė didžiulį progresą, kad galime identifikuoti koronaviruso genomą. Tai reiškia, kad galima pradėti ieškoti vakcinos. Bet, net jei ji ir būtų padaryta, daugiausia laiko užima saugumo ir veiksmingumo tyrimai. Pusė metų šiam procesui būtų dar labai optimistinis scenarijus, 2–3 metai yra realistiškiau. Todėl aišku, kad vakcina tikrai nėra pirma priemonė, kuri dabar gelbėtų“, – aiškino pašnekovas.
Antra, sergant gripu yra veiksmingas vaistas nuo virusų, vadinamasis neuraminidazės inhibitorius. Pasak gydytojo, tai labai veiklūs vaistai, ypač jei vartojami kuo anksčiau prasidėjus ligai. Koronaviruso atveju tokių vaistų nėra.
Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos dėl koronaviruso:
Pastebėta, kad ši liga padaro daug žalos kvėpavimo sistemai. Be to, rizikos grupėje yra lėtinėmis širdies, plaučių ligomis sergantys žmonės, kurių kvėpavimas ir taip pasunkėjęs. Didelė rizika kyla ir vyresnio amžiaus žmonėms, o jų imuninė sistema prasta.
„Koronavirusui gydyti turime tik simptomus palengvinančių priemonių, mechaninių prietaisų plaučiams vėdinti arba priemonių, kai plaučiai išvis išjungiami ir žmogus kvėpuoja tik per aparatus. Tačiau tai yra gydymas aukštosiomis technologijomis", – kalbėjo prof. V. Usonis.
Panikuoti nereikia, tačiau būtina laikytis prevencijos priemonių, kurios jau yra pasiteisinusios kitų infekcijų atvejais. Visų pirma, vengti socialinių kontaktų, atsisakyti kelionių į rizikingus kraštus, pagalvoti, ar verta eiti į didelius renginius, kuriuose susirenka daug žmonių.“
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje atliko 43 tyrimus dėl koronaviruso. Visų tyrimų atsakymai neigiami.
