Dviejų, neseniai (2018 m.) įvestų į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepų (B tipo meningokokinės infekcijos ir rotavirusinės infekcijos) aprėptys padidėjo daugiau nei dvigubai. Lyginant 2019 m. su 2018 m., beveik du kartus (nuo 37,3 proc. iki 74,2 proc.) išaugo paskiepytų vaikų skaičius nuo B tipo meningokokinės infekcijos ir beveik du su puse karto (nuo 33,4 proc. iki 82,5 proc.) nuo rotavirusinės infekcijos.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, medicinos mokslų daktaro, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, vakcinacija yra viena iš efektyviausių prevencinių priemonių nuo užkrečiamųjų ligų, kurios gali būti gyvybei grėsmingos (pvz., difterija, stabligė, poliomielitas ir kt.).
„Dėl skiepijimų daugelis vakcinomis valdomų ligų tapo retomis ar visai negirdėtomis, todėl dalis asmenų praranda budrumą“, – pažymėjo prof. S. Čaplinskas. Pasak jo, siekiant toliau sėkmingai valdyti užkrečiamas ligas, vakcinacija turi būti nepertraukiamas procesas. Dėl šios priežasties būtina siekti ir išlaikyti kuo aukštesnes skiepijimų aprėptis.
ULAC medikai primena, kad tėvai ar globėjai, pageidaujantys paskiepyti savo vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyti, turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris sudarys individualų skiepijimo planą, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, amžių bei kitas aplinkybes.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. Būtent tokios skiepijimų aprėptys leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas ir apsaugoti gyventojus nuo vakcinomis valdomų infekcijų, jų komplikacijų. Lietuvoje pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis skiepijami naujagimiai, kūdikiai ir vaikai nuo 14 infekcijų.
