Raseinių rajono ligoninėje dirba 76 gydytojai, o kelionių kaštai kompensuojami 47 gydytojams bei medicinos psichologei, rašoma pranešime spaudai.
Šiuo metu Raseinių ligoninė siūlo darbą vidaus ligų gydytojui bei neurologui. Šių specialistų atlyginimas už darbą pilnu etatu siektų po 2300 Eur iki mokesčių. Raseinių ligoninė taip pat pasirengusi įdarbinti kardiologą, kurio atlyginimas už pilną etatą „ant popieriaus“ siektų 4000 Eur.
Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras (Raseinių PSPC) yra pasirengęs priimti du šeimos gydytojus. Vidutinis šios srities mediko atlyginimo dydis iki mokesčių šiandien siekia 2235 Eur, algas numatoma didinti.
Darbo grupėje šiuo metu svarstoma idėja, kad medikui iš biudžeto lėšų galėtų būti skirta 15 000 Eur dydžio kompensacija būsto remontui arba įsigijimui Raseinių rajono savivaldybėje. Šia priemone pasinaudojęs asmuo įsipareigotų registruoti gyvenamąją vietą Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje ir bent 5 metus dirbti vienoje iš Savivaldybei pavaldžių įstaigų.
Taip pat svarstoma idėja medikams suteikti nemokamą tarnybinį būstą. Abi minėtos priemonės įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu už jas posėdyje nubalsuotų Raseinių rajono savivaldybės taryba.
***
Kaip anksčiau „Delfi" sakė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Lietuvoje gydytojų pasiskirstymas netolygus. Regionuose šeimos gydytojų trūksta, bet ne masiškai. „Tačiau yra ir nemažai šeimos gydytojų, kurie neranda darbo pagal specialybę, nes jie nori likti didžiuosiuose miestuose, – pastebi L. Jaruševičienė. – Šeimos gydytojų pasiskirstymas šalyje nėra tolygus, regionai nukenčia. Turime santykinį trūkumą, nors absoliutaus medikų trūkumo Lietuvoje nėra.“
Viceministrė mano, kad gydytojus prisivilioti į regionus yra visų bendras reikalas – ministerijos, savivaldybių bei gydymo įstaigų vadovų.
Dauguma mediciną studijuojančio jaunimo norėtų dirbti didelėse ligoninėse ar poliklinikose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes būtent tokiose gydymo įstaigose vadybai skirta daugiau dėmesio. Kiek liūdnesnis scenarijus – rajonuose. Visgi, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė sako, norint į mažą miestą privilioti gydytoją, reikia pažadėti išties geras darbo sąlygas.
Kristina anksčiau „Delfi" sakė, kad pagrindinė problema, kuri atbaido jaunus specialistus – nesutvarkytas sveikatos priežiūros tinklas.
„ES lėšomis finansuojama priemonė, kai jauni specialistai baigę studijas gali tikėtis paramos rezidentūros studijų metu, jei nepatenka į valstybės finansuojamą rezidentūros vietą ir planuoja rinktis šeimos medicinos sritį, – sakė viceministrė L. Jaruševičienė. – Paramą gauna su sąlyga, kad, priklausomai nuo sutarties, kelis metus po studijų dirbs rajono įstaigoje, kur jo reikia. Rengiama kita priemonė, kuri dar nėra realizuota. Ji leistų jauniems specialistams gauti paramą vienkartinėms įsikūrimo išlaidoms regione, jei jie apsisprendžia ir įsipareigoja keletą metų dirbti toje gydymo įstaigoje, kurioje reikia.“
