Dar prieš išvažiuodamas į Pietų Korėją, bendrosios chirurgijos gydytojas rezidentas Ž. Židonis apie šią šalį mažai žinojo, tačiau ilgainiui besidomėdamas suprato, kad tai – viena iš lyderių medicinos pasaulyje.
Kaip šalis kovoja su virusu?
Vilniaus universitetą baigęs jaunas gydytojas į Pietų Korėją, Seulo nacionalinę universitetinę ligoninę išvyko sausio viduryje. Ten stažuotis vyrui liko dar savaitė. Po to jis grįš į Lietuvą.
„Tuo metu apie naujojo tipo koronavirusą garsių kalbų neteko girdėti. Spaudoje pasirodė vienas kitas straipsnis, kad yra kažkoks naujas virusas. Kažkokių veiksmų tuo metu valdžia nesiėmė, nebuvo prasmės, – pasakojo Ž. Židonis. – Maždaug po savaitės nuo mano atvykimo į Pietų Korėją spauda pradėjo vis aktyviau skelbti, kad Kinijoje – protrūkis, vienas miestas uždarytas. Pietų Korėja nėra dideliu atstumu nuo Kinijos – šalis skiria jūra, vietiniai pradėjo vis daugiau apie tai kalbėti. Anksčiau dėl smogo vienas kitas mūvėjo medicinines kaukes, kai atsirado kalbos apie koronavirusą, tokių žmonių gretos pagausėjo.“
Neilgai trukus, pasakojo gydytojas rezidentas, Pietų Korėjoje buvo užfiksuoti keli naujojo tipo koronaviruso atvejai. Ligoninėje, kurioje stažuojasi lietuvis, prasidėjo specialios patikros. Ilgainiui žmonės į įstaigą galėjo patekti tik per pagrindines duris, buvo naudojami termovizoriai, vykdomos apklausos ir konsultacijos.
Ž. Židonis stebėjosi ir teigiamai vertino Pietų Korėjos veiksmus: vos tik Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ekstremalią situaciją, priemonės iškart buvo sugriežtintos.
Gydytojai su skafandrais
Gydytojas rezidentas iš Vilniaus taip pat papasakojo apie situacijas, kurios tikrai buvo nejaukios.
„Du kartus man teko matyti žmones su skafandrais, buvo nemalonus įvykis, – pasakojo Ž. Židonis. – Ėjau į ligoninę, žiūriu, atvažiuoja greitoji, gydytojai laukia su skafandrais, aplink apsauginiai blokuoja kelią, žmonių nepraleidžia, supratau, kad reikia apsisukti ir eiti atgal.“
Pagal vasario 11 dienos duomenis, iki šiol Pietų Korėjoje užfiksuoti 28 koronaviruso atvejai, kol kas nefiksuotas nė vienas mirties atvejis. Šiuo metu ligoninėje, kurioje stažuojasi Ž. Židonis, jo žiniomis, yra keletas žmonių, kurie dėl užkrato izoliuoti specialiose palatose. Gydytojo rezidento žiniomis, šių pacientų gyvybei pavojus negresia.
Bendrosios praktikos chirurgas akcentuoja, kad prevencinių priemonių šalyje ir ligoninėje, kurioje jis dabar yra, aktyviai laikomasi – visi darbuotojai, net ir užsieniečiai praktikantai, kaip Ž. Židonis, yra detaliai informuojami.
„Kas čia dedasi kalbant apie medicininę pusę, yra labai aukštas lygis. Tarnybos reaguoja, respiratorius dalija, temperatūras matuoja. Buvo labai keista ir nuostabu, – pasakojo Ž. Židonis.
– Mieste labai daug kur pateikta informacijos, ką daryti. Net ir man, nemokančiam kalbos, iš paveiksliuko aišku, ką daryti – dėvėti kaukę, jei kosėji, užsidengti, labai svarbu rankų plovimas, stengtis kuo mažiau būti aplinkoje, kur yra daug žmonių.“
Kai tik Ž. Židonis atvyko į Seulą, pastebėjo, koks aktyvus gyvenimas mieste verda vėlyvą vakarą – čia gyvena beveik 10 milijonų gyventojų. Dabar linksmybės kur kas mažesnės: „Matyt, situacija dėl viruso veikia miesto gyventojus“, – pasakojo gydytojas rezidentas.
Pasak lietuvio gydytojo, pietų korėjiečiai dėl naujojo tipo koronaviruso nėra išsigandę – jie informuoti. „Šiuo metu gatvėse matau, kad 90 proc. žmonių vaikšto su respiratoriais, yra imtasi tam tikrų prevencinių priemonių ir tai yra labai gerai,“ – pasakojo Ž. Židonis.
Gydytojas nenori gąsdinti ir tautiečių, tačiau mano, kad virusas gali atsliūkinti ir į Lietuvą. „Šio viruso mirštamumas yra 2-3 proc., tad nėra taip, kad kas antras žmogus miršta, – sakė gydytojas rezidentas. – Gąsdinti visuomenės nereikia, bet aš manau, kad skleisti informaciją apie prevencines priemones, yra labai svarbu.“
Ž. Židonis mano, kad tai nėra labai pavojingas virusas. „Štai 28 atvejai Pietų Korėjoje ir kol kas nė vieno mirties atvejo. Mano žiniomis, ligoniai nėra kritiniai, virusas yra suvaldomas ir laiku pastebėjus, manau, tikrai galima išgydyti“, – sakė gydytojas rezidentas.
Sistemų skirtumai
Ž. Židonis Seulo nacionalinėje universitetinėje ligoninėje praleido jau tris savaites, tad susipažinti su sistema spėjo. „Čia sistema yra labai optimizuota lyginant su Lietuva“, – yra įsitikinęs lietuvis.
Pavyzdžiui, Lietuvoje pabaigus medicinos studijas, būsimi medikai stoja į rezidentūrą, tačiau ne visi gauna nemokamas vietas. „Tu eini dirbti, bet už tai turi susimokėti. Čia to nėra – tu tiesiog eini į rezidentūrą“, – šalių sveikatos apsaugos sistemas lygino Ž. Židonis.
Lietuvoje bendrosios chirurgijos rezidentūra trunka 5 metus, Pietų Korėjoje – 3. Lietuvoje pabaigus rezidentūrą, tu jau esi chirurgas ir turėtum mokėti atlikti visas chirurgines intervencijas, kurios priklauso pagal profilį. „Nesvarbu, ar tu ką tik pabaigęs rezidentūrą ir dirbi diena po baigimo, ar tu turi 20 metų patirtį – visi yra lygūs. Pietų Korėjoje yra kitokia situacija, – pasakojo Ž. Židonis. – Tu pasibaigi rezidentūrą, tada, kiek man pasakojo kolegos, dauguma jų 2-3 metus atlieka karinę tarnybą, ten jie dirba gydytojais.“
Baigę karinę tarnybą jauni medikai tobulinasi toliau: įsidarbina ligoninėje, jų atliekamos operacijos prižiūrimos. „Taip jie tobulėja, tobulina įgūdžius ir tada jie gali būti specialistais labai siauros srities, kas mano nuomone, yra labai gerai, – sakė Ž. Židonis. – Lietuvoje chirurgas operuoja nuo nagų įaugimo iki vėžio, o Pietų Korėjoje, kiek man teko susidurti šitoje ligoninėje, tai jie yra labai siaurų specialybių.
Tai yra labai optimizuota, yra labai geri rezultatai, nejaučiamas personalo trūkumas. Yra apskaičiuoti srautai, rezidentų netrūksta. Manau, tai yra ideali sistema ir tikrai yra iš ko pasimokyti.“
Ž. Židoniui teko padirbėti gydytoju ir kitose užsienio valstybėse, tačiau, pasak jo, Pietų Korėjoje sistema geriausia, kiek teko matyti.
Už galimybę stažuotis Ž. Židonis dėkingas dviem gydytojams – Audriui Dulskui ir profesoriui Narimantas Evaldas Samalavičius bei už kantrybę – savo žmonai Justinai.
Perspėja dėl „labai grėsmingo“ koronaviruso pavojaus pasauliui
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas antradienį perspėjo, kad naujasis koronavirusas pasauliui kelia „labai grėsmingą“ pavojų, pradėdamas tarptautinę konferenciją kovos su šiuo protrūkiu klausimu, skelbia BNS.
„Kadangi 99 proc. [užsikrėtimo] atvejų yra Kinijoje, tai visų pirma išlieka ekstremalia padėtimi šiai šaliai, bet taip pat keliančia labai grėsmingą pavojų likusiam pasauliui“, – Ženevoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Virusas, pirmąkart aptiktas Kinijoje gruodžio 31 dieną, nusinešė jau daugiau kaip tūkstantį žmonių gyvybių. Nuo protrūkio pradžios juo užsikrėtė daugiau kaip 42 tūkst. žmonių; liga išplito maždaug 25 šalyse.
Nuo viruso, galinčio sukelti ūmų kvėpavimo takų sutrikimą, kol kas nėra jokio specifinio gydymo arba vakcinos.
Registruotų infekcijų žemyninėje Kinijoje skaičius antradienį buvo 42 600. Remiantis oficialia statistika, iki šiol 1 016 žmonių nuo šios plaučių ligos Kinijoje mirė. 135 atvejai fiksuoti kitose šalyse ir nežemyninėje Kinijos dalyje: Honkongas, Kinija (49), Singapūras (45), Tailandas (32), Pietų Korėja (28), Japonija (26), Malaizija (18), Taivanas (18), Australija (15), Vietnamas (15), Vokietija (14), JAV (13), Prancūzija (11), Macau, Kinija (10), Jungtiniai Arabų Emyratai (8), Jungtinė Karalystė (8), Kanada (7), Italija (3), Filipinai (3), Indija (3), Rusija (2), Ispanija (2), Nepalas (1), Kambodža (1), Belgija (1), Suomija (1), Švedija (1), Šri Lanka (1). Viso – 26 šalys.
Pridedame dažniausiai užduodamus klausimus apie koronavirusą ir atsakymus į juos.
Kas yra koronavirusai?
Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcijas.
Kas yra naujasis koronavirusas?
Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (2019-nCoV) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms.
Kaip žmogus gali užsikrėsti koronavirusu?
Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio metu su sergančiuoju koronavirusine infekcija, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. Yra žinoma, kad naujasis koronavirusas (2019-nCoV) taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui, tačiau šiuo metu dar trūksta epidemiologinės informacijos norint konkrečiai nustatyti, kaip naujasis koronavirusas plinta tarp žmonių (ribotai ar intensyviai). Kai kuriais koronavirusais (SŪRS, ARRS) galima užsikrėsti nuo gyvūnų.
Ar yra tikimybė, kad naujasis koronavirusas (2019-nCoV) gali patekti į Lietuvą?
Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Iš Kinijos į Europą tiesioginius skrydžius vykdo Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, 2019-nCoV įvežimo į Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis rizika yra vidutinė. Jeigu ES ar EEE šalyse nustatytiems įvežtiniams atvejams laiku bus taikomos griežtos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, tokiu atveju tolesnio plitimo tikimybė bendruomenėje yra vertinama kaip žema. Sausio 28 d. duomenimis, yra registruoti 3 įvežtiniai atvejai Prancūzijoje ir 1 Vokietijoje.
Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus koronavirusu?
Tai priklauso nuo koronaviruso tipo, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Kur kreiptis, jei karščiuojate ir pasireiškia į gripą panašūs simptomai?
Jei žmogus nekeliavo į Kiniją, neturėjo kontaktų su šioje šalyje buvusiais asmenimis 14 dienų iki susirgimo, tokiu atveju pajutus šiuos simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jei simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją ar grįžus iš jos, ar per dvi savaites po kontakto su žmonėmis, neseniai buvusiais toje šalyje, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas. Jei simptomai pasireiškia skrendant lėktuvu, nedelsiant informuoti lėktuvo įgulą.
Ar naujasis koronavirusas (2019-nCoV) sukelia sunkius susirgimus?
Šiuo metu žinoma, kad šis virusas gali sukelti lengvus, į gripą panašius simptomus ir sunkią ligos formą. Labiausiai pažeidžiami yra asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, kepenų funkcijos sutrikimai, kvėpavimo takų ligos).
Ar yra vakcina nuo naujojo koronaviruso (2019-nCoV) sukeltos infekcijos?
Naujasis koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs susirgimų žmonėms. Šiuo metu mokslininkai aktyviai siekia sukurti vakciną nuo šios infekcijos.
Ar yra gydymas nuo naujojo koronaviruso (2019-nCoV) sukeltos infekcijos?
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso (2019-nCoV) sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiklių antivirusinių vaistų ir jų derinių.
Kaip galima apsisaugot nuo koronavirusinių infekcijų?
Rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.
Ar galima šiuo metu keliauti į Kiniją?
Remiantis šiuo metu turima informacija Pasaulio sveikatos organizacija pataria netaikyti jokių kelionių ar prekybos apribojimų Kinijai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl naujojo koronaviruso rekomenduoja laikinai nevykti į šią šalį. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Keliautojams, planuojantiems lankytis Uhane, rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse (angl. wet markets), kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra tvarkomi gyvi ar negyvi gyvūnai. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai (kosulys, skrepliavimas ir t. t.) simptomai. Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės.
Kur galima gauti daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso?
Informacija pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat gyventojai gali konsultuotis karštąja linija telefonu 8 618 79984 (visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai).
Ar saugūs siuntiniai, atsiunčiami iš Kinijos?
Šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per daiktus. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip minėta, pataria netaikyti apribojimų prekių judėjimui.
