Nors Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė sako – realu, jog šis virusas gali pasiekti ir Europą, ir Lietuvą, kol kas panikuoti tikrai nėra pagrindo. Bet kuriuo atveju, sako epidemiologė, Lietuva yra pasiruošusi priemones ne tik šiam, bet ir kitiems virusams suvaldyti.
Panika visoje Kinijoje
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, iki 2020 m. sausio 22 d. buvo pranešta apie 448 laboratorijoje patvirtintus naujojo koronaviruso 2019-nCoV infekcijos atvejus, įskaitant 9 mirtis.
Šiuo metu uždaryti du miestai – Uhanas ir Huangangas, Pekine atšaukiami renginiai.
Skaitykite daugiau: Kinija dėl plintančio viruso uždaro jau antrą miestą, Pekine atšaukiami renginiai
Kiti šaltiniai, kaip skelbia „Reuters“, ketvirtadienį žinoma, kad mirusių žmonių skaičius išaugo iki 25, o iš viso užfiksuota 616 susirgimo atvejų.
„Realu, kad bet kokia liga gali ateiti į Europą ir į Lietuvą. Mes turime įvežtinių ligų ir manau, kad koronaviruso infekciją taip pat yra realu atsivežti, nors ir nėra tiesioginių skrydžių. Vis tik tiek Kinijos piliečiai, tiek Lietuvos keliauja, vyksta prekyba, kiek žinau, Vilniaus universitete mokosi Kinijos piliečiai, yra net iš Uhano miesto (viruso židinys – DELFI). Kiek žinau, dabar tas Kinijos pilietis atostogauja Kinijoje ir grįš vasario pradžioje į Lietuvą, – komentavo ULAC medikė G. Zagrebnevienė.
– Kinija įvedinėja adekvačias kontrolės priemones, kad suvaldytų protrūkį. Neturime duomenų, kad būtų bent vienas naujas koronaviruso atvejis nustatytas Europos sąjungos šalyje. Visi atvejai yra susiję su Uhano miestu.“
Epidemiologė Lietuvoje esančius piliečius ramina: „Tai ne raupai ir ne juodasis maras. Yra pakankamai vangus plitimas, nes 3 savaites vyksta protrūkis. Beveik 500 atvejų dar yra labai nedaug", – sako medikė. Palyginimui, vien praeitą savaitę Lietuvoje diagnozuota 586 gripo atvejai, gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų – daugiau nei 16 tūkstančių. Šiemet nuo gripo Lietuvoje mirė vienas asmuo, pernai – 20. Panašus aukų skaičius dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų šalyje yra kasmet.
Visgi Lietuvos piliečiams, šiuo metu esantiems Kinijoje, tikrai neramu. Šanchajuje ketvirtus metus gyvenantis Tomas Jankauskas papasakojo, kokios nuotaikos šiuo metu tvyro jo aplinkoje.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos Gyventojų registro tarnybos duomenimis, išvykimą į Kiniją yra deklaravę apie 250 Lietuvos piliečių. Tačiau pasitaiko, kad asmenys nedeklaravę išvykimo į užsienio valstybę joje pasilieka ilgiau nei 6 mėnesius, todėl piliečių, esančių Kinijoje skaičius gali būti didesnis, nurodo URM.
Šanchajus nuo Uhano, kuris laikomas koronaviruso židiniu, yra nutolęs per 800 km, tačiau Tomas pasakojo, kad virusas buvo užfiksuotas ir 2 km atstumu nuo jo namų. Lietuvis pasakoja, kad aplinkoje tikrai jaučia paniką, tačiau ši ypač kilo tik pastarosiomis dienomis.
„Viskas intensyvu pasidarė prieš 3 dienas. Girdime, kad plinta virusas iš Uhano ir informuoja būti atsargiems. Socialinėje erdvėje, „WeChat'e“, kurį turbūt naudoja kiekvienas kinas, yra labai daug naujienų, straipsnių, kaip apsisaugoti nuo to viruso, kaip su juo kovoti. Nors šiuo metu dar niekas gerai nežino, kaip su juo kovoti", – pasakojo Šanchajuje dirbantis Tomas.
Tomą labiausiai neramina, kad po poros dienų prasidės kinų naujieji metai. „Per kinų naujuosius metus apie 300 mln. kinų migruoja ir ne tik Kinijoje, bet ir į kitas Azijos šalis, Europą, Ameriką – visur“, – sakė jaunas vyras.
Tomas pasakojo, kad jo įmonė, kurioje dirba, rimtai žiūri į susiklosčiusią situaciją ir darbuotojus saugo – leidžia dirbti namuose ir pan. Tačiau visgi, kai kurios įmonės į visa tai žiūri pro pirštus – darbuotojai įmonėje sėdi dėvėdami specialias kaukes ir nerimauja.
Tomas pasakoja, kad vis daugiau žmonių dėvi medicinines kaukes. „Problema didžiausia ta, kad niekas daug apie tai nežino ir sklinda visokie gandai“, – sako lietuvis.
Pasak T. Jankausko, kinų valdžia šiuo atveju imasi daug daugiau veiksmų nei anksčiau, 2002 m. kai siautė SARS virusas. Tada žemyninėje Kinijoje ir Honkonge virusas pareikalavo beveik 650 žmonių gyvybių, virusas paplito ir kitose šalyse. „Tuo metu Kinija daug ką slėpė, bandė apsimesti, kad nieko nebuvo. Dabar yra visai kitaip, kinai dalijasi informacija, skelbia skaičius, perduoda informaciją, kad kitos valstybės galėtų padėti ir atrasti vakciną“, – tikina Tomas.
Kaip pasakojo Šanchajuje gyvenantis lietuvis, oro uostuose, traukinių stotyse yra įrengti kūno temperatūros matuokliai, kuriuos reikia praeiti ir, jei yra įtarimų, fiksuojamas galimas užsikrėtimas virusu.
Tomas parodė socialiniuose Kinijos tinkluose plintančia nuotrauką, kaip yra izoliuojamas žmogus, galimai užsikrėtęs virusu.
„Šiuo metu eiti į susibūrimo vietas nėra labai jauku, keliaujant viešuoju transportu reikia būti pasiėmus visas apsisaugojimo priemones. Aš pats stengiuosi neiti į lauką. Galbūt aš perdedu, bet nuo to, ką skaitau, man susidaro įspūdis, kad į lauką geriau neiti“, – pasakojo lietuvis.
Tomas sutinka, kad, pavyzdžiui, gripu šalyje sergama daug daugiau ir miršta kur kas daugiau nei nuo koronaviruso, tačiau pastaruoju atveju labiausiai yra neramu dėl nežinomybės. „Baugu yra tai, kad apie šį virusą kol kas nelabai dar žinoma, nėra vakcinos. Tai dar tik pradžia. Kaip jis išplis, nuo vaizduotės gali priklausyti“, – sakė T. Jankauskas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai sakė, kad neretai dėl šio viruso žmonės į medikus kreipiasi per vėlai – po savaitės ar pan. Dėl to kyla komplikacijos, žmonės miršta. Visgi, Tomas sako, gali būti, kad susirgę žmonės į medikus iškart nesikreipė, nes dar net nežinojo apie šį virusą.
„Praeitą savaitę šis virusas nebuvo kam nors įdomus, bet per kokias 4 dienas viskas smarkiai pasikeitė ir visi apie tai kalba. Manau, kad taip, kai kurie žmonės į gydytojus kreipiasi tik po savaitės sirgimo, nes prieš tai jie net neįsivaizdavo, kad kažkuo rimtu serga, o tada jau būna per vėlu, – sakė T. Jankauskas.
– Lietuvos ir Kinijos gydymo įstaigos tikrai skiriasi. Čia yra gerokai daugiau žmonių, viskas eina konvejeriu. Prie vieno žmogaus negaištama tiek, kiek Lietuvoje – viskas daroma labai greitai. Šiuo metu, kai siaučia šis virusas, gydymo įstaigose žmonių daug daugiau ir manau, kad dabar vizito pas gydytoją reikia ir ilgiau palaukti.“
Socialiniuose tinkluose plintantis vaizdo įrašas Kinijos gydymo įstaigoje
Ruošiasi visa Europa
ULAC atstovė G. Zagrebnevienė sako, nors virusas fiksuojamas tik tolimoje Azijoje, Europa ruošiasi šiam virusui.
„Ruošiamasi todėl, kad tai yra naujas virusas dar iki galo daug apie jį nežinoma. Žmonės, turintys kitų sveikatos problemų, vyresnio amžiaus žmonės, kurie serga sunkesnėmis šio viruso sukeltomis formomis dėl šio viruso suserga pneumonija, yra mirties atvejų. Dar iki galo neaiškūs šio viruso plitimo būdai, ar vien tik oru plinta, ar per tiesioginį sąlytį, galbūt per maistą, iki dabar specialistai dar negali atsakyti į šitą klausimą, – komentavo epidemiologė. – O mes, Lietuva, bet kokioms invazijoms ruošiamės, net ir Ebola epidemijai, Artimųjų Rytų viruso MERS išplitimui, esame parengę visą pluoštą metodinės informacijos, kaip elgtis, ne išimtis ir šio viruso atsiradimas.“
ULAC atstovė sako, kad kol kas iš Europos ligų kontrolės centro (ECDC) gaunama tik bendro pobūdžio rekomendacijos bei kiekvieną vakarą – apie atvejų išplitimą.
Pasak epidemiologės, kiek yra žinoma, dėl koronaviruso sunkios pneumonijos pasireiškia 20 proc. susirgusiųjų – pasireiškia karščiavimas, dusulys.
„Man liežuvis neapsiverčia sakyti, kad tai mirtinas virusas. Nes ir gripas mirtinas, ir meningokokinė infekcija, ir nuo kokliušo Lietuvoje miršta žmonės. Palyginkime situacijas, ten yra 11 mln. turintis miestas ir beveik 500 atvejų per 3 sav. Čia yra labai mažai“, – mano epidemiologė.
Kaip atsirado virusas?
2019 m. gruodžio 31 d. Uhano miesto sveikatos apsaugos komisija (Hubėjaus provincija, Kinija) pranešė apie keletą neaiškiomis aplinkybėmis pasireiškusių pneumonijos atvejų. Jų priežastys buvo susietos su Uhano jūros gėrybių turgumi – prekyviete, kurioje parduodamos žuvys ir įvairių rūšių gyvūnai.
2020 m. sausio 9 d. Kinijos ligų kontrolės centras informavo apie naują koronavirusą (2019-nCoV) ir paskelbė genomo seką. Sekos analizė parodė, kad identifikuotas virusas yra susijęs su SARS-CoV grupe. ES valstybėms narėms sudarytos galimybės naudotis sukurtomis aptikimo sistemomis, pasiekiamomis per PSO ir Europos virusų archyvo visuotinį katalogą.
Dėl išsamių epidemiologinių analizių stygiaus tiksliai įvertinti kylančios rizikos neįmanoma.
Remdamasis šiuo metu turima informacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) laikosi nuostatos, kad:
• 2019-nCoV protrūkio padarinių tikimybė yra gana didelė;
• yra pagrindo prognozuoti tolesnį globalaus masto plitimą;
• tikimybė, kad virusu užsikrėtė Uhane apsilankę turistai iš ES / EEE, vertinama kaip vidutinė;
• tikimybė, kad virusas galėjo būtų įvežtas į šalis, kurių gyventojams dažnai tenka vykti į Uhaną, (turimos omenyje Azijos šalys) vertinama kaip didelė;
• į ES / EEE šalis įvežto viruso aptikimo tikimybė vertinama kaip vidutinė;
• laikantis atitinkamų infekcijos prevencijos ir kontrolės reikalavimų, ypač tiesioginius ryšius su Uhanu palaikančiose ES / EEE šalyse veikiančiuose sveikatos priežiūros centruose, tikimybė, kad ES užfiksuotas atvejis galėtų tapti antrinio užkrato priežastimi ES / EEE, gerokai sumažėja.
Kitos rekomendacijos
Kaip perspėja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), rizikos grupei susirgti virusu priklauso asmenys po apsilankymo Vuhane ar kontakto su galimai viruso nešiojančiais asmeninis (per pastarąsias dvi savaites) karščiuojantys ir patiriantys apatinių kvėpavimų takų ligų požymius, pavyzdžiui, kosulį ir pasunkėjusį kvėpavimą.
Anot CDC atstovų, artimas kontaktas įvardijamas kaip ne daugiau kaip 1,8 metro „patalpose ar priežiūros teritorijoje“ nuo asmens, nešiojančio virusą (vilkinčio specialią apsauginę aprangą) arba tiesioginis kontaktas su „infekcinėmis išskyromis“ asmens, nešiojančio virusą (ir nevilkinčio specialia apranga).
Centro teigimu, artimas kontaktas gali būti virusu sergančio asmens priežiūra, gyvenimas kartu, lankymas ar buvimas vienoje patalpoje.
CDC perspėja: jeigu neseniai lankėtės Vuhane ir jaučiasi minėtuosius simptomus, privalote nedelsiant kreiptis į medikus, papasakoti apie savo kelionę ir vengti kontakto su kitais asmenimis. Šiuos kriterijus Jungtinėse Valstijose atitinkantys asmenys privalo skubiai pasitikrinti dėl viruso.
Kam didžiausia rizika?
Koronavirusai, tokie kaip 2019-nCoV, ypač pavojingi silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims, pavyzdžiui, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Kol kas vakcinos, galinčios apsaugoti žmones nuo šio viruso, nėra. Koronavirusais gali apsikrėsti ir naminiai gyvūnai, kurie ne tik sunkiai suserga, bet gali ir mirti.
Pareigūnai teigia, kad viruso protrūkio šaltinis Vuhane – turgus, kur prekiaujama jūros gėrybėmis ir žuvimi, ten gyvena tokie gyvūnai kaip vilkai ir civetos. Kinijos valdžią sausio 1-ąją nurodė turgų uždaryti.
Kaip apsisaugoti?
- Štai kaip CDC ir kiti sveikatos apsaugos ekspertai siūlo keliaujant apsisaugoti nuo viruso:
- Vengti kontakto su žmonėmis, kuriems pasireiškia simptomai, primenantys plaučių uždegimą ar paprastą peršalimą, pavyzdžiui, kosulys ar varvanti nosis.
- Neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ir burnos.
- Kuo dažniau vandeniu ir muilu bent po 20 sekundžių plauti rankas.
- Pasitaikius progai, naudoti antibakterinį rankų skystį.
- Vengti gyvūnų ir gyvūnų bei maisto turgų.
URM rekomendacijos keliaujantiems:
