Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du – Trakų rajone. Visi protrūkiai kilo šeimose – vienas nuo kito užsikrėtė vaikai. Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai – 6, 8 ir 10 metų amžiaus. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina. Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai – nuo 2 iki 11 metų amžiaus, taip pat neskiepyti kombinuota vakcina. Visi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas, kurios buvo informuotos apie šiuos atvejus, joms pateiktos rekomendacijos, rašoma pranešime spaudai.
Pavojingiausias kūdikiams
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo sukėlėjų, ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint.
Iš pradžių kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kurių iš motinos gautas imunitetas jau gali būti nusilpęs, o vakcinos jie dar nėra gavę. Dėl stipraus priepuolinio kosulio kyla kvėpavimo sutrikimo rizika. Ypač sunkiais atvejais liga gali komplikuotis, Lietuvoje yra užregistruota ir neskiepytų kūdikių mirties nuo kokliušo atvejų.
Nepaskiepytų vaikų daugėja
Efektyviausia kokliušo profilaktikos priemonė yra skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pirmąsias tris vakcinos nuo kokliušo dozes vaikas gauna 2–6 gyvenimo mėnesiais, kitą – 1,5 metų amžiaus, penktąją – prieš pradėdamas lankyti mokyklą (6–7 metų amžiaus). Vakcina apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl 16 metų amžiaus vaikai gauna dar vieną vakcinos dozę.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad per paskutinius dešimt metų nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2009 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 97,4 proc. 1 metų amžiaus vaikų, 2018 m. – tik 93,8 proc., Lietuvoje 2018 m. nuo kokliušo buvo paskiepyta 92,3 proc. vaikų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo kokliušo paskiepyta visuomenės dalis turi sudaryti bent 95 proc. Sergamumo vakcinomis valdomomis ligomis ir skaudžių jų pasekmių galima išvengti, todėl specialistai ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus, susijusius su vaikų sveikata.
***
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu susirgo 26 žmonės, ir tai atveju mažiau nei užpernai (27 susirgimai). Susirgimai kokliušu užregistruoti penkiose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės. Dauguma susirgimų (65,4 proc.) nustatyti Vilniaus apskrityje. Nors kokliušas valdomas skiepais, tačiau kas antras susirgęs buvo neskiepytas. Pernai dėl kokliušo infekcijos hospitalizuota 10 ligonių – visi vaikai iki 9 m.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Savickienė pažymi, kad kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei, nes jie yra per jauni skiepyti nuo kokliušo ar gauna ne visą vakcinacijos kursą.
Pasak ULAC medikės E. Savickienės, dažniausiai kūdikio šeimos nariai yra pagrindinis infekcijos šaltinis. Kokliušas suaugusiems paprastai pasireiškia lengviau, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, dėl šios priežasties infekcija lieka nediagnozuota. Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtus kokliušu susergama per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
„Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas, imlus žmogus įkvepia greta esančio žmogaus – infekcijos šaltinio – išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai. Daugiausia sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar ne visas vakcinas gavę vaikai“, – aiškina ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus medikė E. Savickienė.
Lietuvoje, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, o stiprinamosios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams.
E. Savickienė pažymėjo, kad ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, nes didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Lietuvoje suaugusiems asmenims galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo difterijos, stabligės ir neląsteline kokliušo vakcina.
Kas yra kokliušas?
Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų.
Kas yra ligos sukėlėjas?
Ligą sukelia Bordetella pertussis bakterija. Sukėlėjas kolonizuoja viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda skirti toksinus, kurie pažeidžia gleivinę ir sukelia uždegimą. Nors mikroorganizmas ir nepatenka į kraujotaką, tačiau labai sutrikdo kvėpavimo takų veiklą.
Kaip užsikrečiama kokliušu?
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtus kokliušu susergama per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Kokliušo lazdelės išsiskiria su mažiausiais seilių lašeliais ligoniui kalbant, čiaudint, ypač – kosint. Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet paprastai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Daugiausia sergančiųjų – vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimų kokliušu tarp suaugusiųjų bei vyresnio amžiaus vaikų.
Kokie yra kokliušo simptomai?
Iš pradžių kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu. Sergant kokliušu, toks kosulio priepuolis gali tęstis nuo kelių net iki keliolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos ar net kelių dešimčių tokių priepuolių. Po sunkių ilgalaikių spastinio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavimo centrų perdirginimo gali sustoti kvėpavimas. Kokliušu itin sunkiai serga kūdikiai. Jiems daug dažniau pasitaiko tokių komplikacijų kaip išvaržos, pneumonijos ar encefalopatijos.
Sergant itin sunkios formos kokliušu galimi smegenų pažeidimai, nulemiantys ilgalaikius neurologinius liekamuosius reiškinius ir net mirtį.
Koks gydymas?
Ligoninėje gydomi tik kūdikiai ar sergantieji sunkios formos kokliušu.
Kaip apsisaugoti nuo kokliušo?
Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, paskui – sulaukus pusantrų metų, taip pat vakcina skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams.
