Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Vilniaus tarybos priimti sprendimai, savaip interpretuojant asmens duomenų apsaugos reikalavimus, negali būti pateisinami.
„Praėjus beveik pusmečiui nuo naujovių įsigaliojimo, regis, jau visi buvo apsipratę su jomis, o vaiko neatvykimą tėvai pateisindavo savo raštais. Deja, iš tėvelių sužinojome, kad Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino tvarką, pagal kurią nuo šių metų sausio tėvai vėl turi varstyti medikų duris ir traukti išrašus iš e. sistemų. Taigi, paaiškiname dar kartą, kad nelankymui pateisinti negali būti teikiami medicininiai išrašai, nes tai yra itin jautri sveikatos informacija. Tėvai negali būti verčiami tai daryti, nes sveikatos informacija nėra niekaip susijusi su ugdymu, o gydytojas nėra dokumentų pildytojas ar pažymų rašinėtojas“, – sako ministras A. Veryga.
Jo teigimu, pateisinimus dėl nelankymų turi pateikti tėvai, o ne medikai. Kaip rodo praktika ir gyvenimiškos situacijos, nelankymai būna ne tik dėl ligos. Be to, ir lengvai susirgus, pavyzdžiui, esant stipriai slogai ar kosuliui, nebūtina vykti pas gydytoją, jei tėveliai konsultuojasi nuotoliniu būdu su savo šeimos gydytojais.
Tokia situacija negali toliau tęstis. Tad yra oficialiu raštu kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją.
Tiek ugdymo įstaigos, tiek tėveliai turi žinoti, kad ugdymo įstaigos mokesčio už vaikų ugdymą ar maitinimą administravimo tikslu ir praleistų pamokų pateisinimo tikslu negali reikalauti vaikų sveikatos duomenų, remdamiesi nei tėvų sutikimo, nei sutarties vykdymo pagrindu. Šiuo klausimu ne kartą kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri tik patvirtino, jog sveikatos duomenų tvarkymas ugdymo įstaigose, neturint tam teisinio pagrindo, yra neteisėtas.
Juolab kad e. sveikatoje nėra tvarkomi duomenys apie ligos laikotarpį. Čia pateikiami tik duomenys apie konkrečius apsilankymus, o ne laikotarpį, kurį vaikas sirgo, ar juo labiau nebuvo ugdymo įstaigoje.
Duomenų apie vaiko sveikatą tvarkymui yra nustatyti griežti teisiniai reikalavimai. Todėl ugdymo įstaigos neturi teisinio pagrindo reikalauti vaiko sveikatos duomenų, siekdamos pateisinti vaiko nebuvimą ugdymo įstaigoje ar siekdamos atleisti vaiko tėvus nuo mokesčių už maitinimą ir kt.
Be to, tokių pažymų išdavimas nėra medicinos paslauga. Tad tai buvo perteklinė administracinė našta medikams, kasmet biudžetui kainavusi daugiau nei 1 mln. eurų.
Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ugdymo politiką įgyvendinančios institucijos turėjo sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų tinkamą lankomumo kontrolę. SAM buvo iš anksto informavusi mokyklų ir darželių steigėjas (savivaldybes), kad jos turi rasti kitus įrankius ugdymo įstaigų finansų (vaikų lankomumo) administravimui – būtent šiai funkcijai buvo naudojamos 094/a pažymos.
SAM apie tai informavo ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ugdymo įstaigas atstovaujančių NVO atstovus. Sprendimai atsisakyti pažymų suderinti su Higienos institutu, Valstybine ligonių kasa, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdžiu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacija.
Įstaigoms, pažeidžiančioms Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento nuostatas, reglamentuojančias duomenų, susijusių su asmens sveikata, rinkimą ir teikimą, gali būti taikomos administracinės baudos.
