Centro duomenimis, Kupiškio rajono gyventojas blogai pasijuto po švenčių, o į medikus kreipėsi sausio 2 dieną.
ULAC duomenimis, 2018–2019 metų gripo sezono metu registruoti 26 mirties atvejai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų – toliau pamažu daugėja.
Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 43 atvejus 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 31 atvejį 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, pernai tuo pačiu metu (1-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis – 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Praėjusią savaitę gripu susirgo 221 asmuo, ankstesniąją savaitę – 178. 1-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 32 asmenys, tarp jų 24 vaikai, 1 asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje.
Patikimiausia apsauga – skiepai
Primename, gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną). Apskaičiuota, kad vienas sergantis gripu gali užkrėsti keturis asmenis. Todėl susirgus rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų, likti namuose ir laikytis gydytojų nurodymų.
Svarbiausia nesupainioti
Kasmet atvėsus orams padaugėja peršalusių žmonių. Nors daugeliui atrodo, kad peršalimas susijęs būtent su orų permainomis, atėjusiais vėjuotais ir drėgnais orais, tačiau iš tiesų tiek peršalimą, tiek ir gripą sukelia ne oro pokyčiai, bet virusai. Visi jie skirtingi, todėl skirtingai veikia ir žmogaus organizmą sukeldami skirtingas ligas, rašoma pranešime spaudai.
Pasak VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus dr. Kęstučio Žagmino, svarbu įtarti, kokį virusą „pasigavote“, nes skiriasi gripo ir peršalimo ligų gydymas. Gripo gydymui galima skirti antivirusinių vaistų, kurie veikia gripo virusą. Tuo tarpu vaistų, kurie veiktų peršalimo infekcijas sukėlusius virusus, nėra. Peršalimo ligų gydymas yra simptominis ir antibiotikai virusų sukeltų infekcijų gydymui visiškai netinka. Todėl siekiama palengvinti peršalimo ligos simptomus: malšinti karščiavimą, skausmą, kosulį ir kt.
„Tai, ką įprastai vadiname peršalimu, iš tiesų yra skirtingų virusų sukeliamos infekcijos, pasireiškiančios panašiais simptomais ir joms būdingas ryškus sezoniškumas. Ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis plisti palankiausias metas nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario. Tuo tarpu susirgimų gripu pikas – sausio-kovo mėnesiai. Tad šių skirtingų ligų sezonams persidengiant jas supainioti tikrai nesunku“, – aiškina profesorius.
Rekomenduojama:
Dažnai plauti rankas;
Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
Gerai vėdinti patalpas;
Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.