Pirmiausia įstaigos bus reitinguojamos pagal keliolika kriterijų, vėliau – jų sąrašas bus plečiamas. Reitingai bus atnaujinami du kartus per metus.

Reitinguojamos bus 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai. Į šias gretas patenka tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos. Nebus vertinamos tos įstaigos, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis.

Šie rodikliai buvo renkami ir anksčiau, tik iki šiol nebuvo apibendrinimo, kuriam esant būtų galima pasilyginti.

Galbūt ateityje bus vertinamos ir įstaigos, teikiančios stacionaraus gydymo paslaugas.

Kol kas geriausiai įvertintos gydymo įstaigos – IĮ Violetos Toleikienės įmonė Panevėžyje, UAB Kalniečių šeimos poliklinika Kaune, VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras Šilatės r. sav., VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras Tauragėje, UAB „EuroEra" Vilniaus m. sav.

Geriausiai dirbančios įstaigos

Prasčiausiai įvertintos: Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba (Kaunas), Eišiškių asmens priežiūros centras (Šalčininkų r. sav.), Lazdijų savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras (Lazdijų r. sav.), Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centras (Panevėžys). Šias įstaigas SAM įvardija kaip turinčias didžiausią rezervą gerinti savo darbą.

Prasčiausiai įvertintos įstaigos

Šiuo metu pradedamas pirmasis gydymo įstaigų reitingavimo etapas, kuriame startuojama su kokybiniais reitingais, t. y. viešai bus matomi rezultatai, kurie rodo pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Jie bus skelbiami Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje ir viešai prieinami visiems žmonėms. Ateityje planuojama išplėsti rodiklių sąrašą, pagal kurį bus vertinamos gydymo įstaigos. Tai reiškia, kad pacientai ir patys medikai galės matyti platesnį sveikatos sistemos paveikslą.

Reitinge medikų pavardės nebus skelbiamos.

Įstaigų reitingavimą pagal gerų darbo rezultatų rodiklių reikšmes galima rasti VLK interneto svetainėje ČIA.

Netrukus reitingavimo sistema matysis ir VLK svetainės tituliniame lange.

Ministras A. Veryga sako, kad tai yra svarbus reforminis žingsnis, siekiant gerinti šalies gydymo paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams.

„Norime siekti ne tik kiekybės, bet ir kokybės, turime įsivesti rodiklius ir pažiūrėti kaip mums sekasi. Šiandien pradedame įstaigų reitingavimą, – sakė A. Veryga. – Šitą reitingavimą vertiname kaip tam tikrą reformos elementą. Gydymų įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų vienas iš esminių uždavinių – susitelkti į kokybę, saugumą, kaip sekasi siekti pagrindinio tikslo. Norisi ne tik paskirti pinigus, bet ir pažiūrėti, ką už tai atlieka ir kokią vertę sukuria.“

Pastaruoju metu medikai garsiai kalba apie darbe patiriamą mobingą. Ar ši sistema medikams nebus spaudimas?

„Viskas priklauso nuo vadovo profesionalumo. Tikslas – maksimaliai objektyviai vertinti. Jei vadovas reikalauja, kad darbuotojas padarytų tai, už ką jis yra pasamdytas, tai koks čia mobingas?

Pasak ministro, panašų modelį prieš keletą metų yra įsidiegę britai. Kaip sakė A. Veryga, tai vienas iš būdų, kaip be didelių investicijų pagerinti rodiklius. „Įstaigos pasitempia“, – sako A. Veryga.

Pasak ministro, ši sistema įdiegiama ne dėl to, kad būtų galima kažką nubausti, tai, pasak jo, dar labiau stengtis skatins tuos, kurie gerai dirbo.

Artimiausiu metu bus diskutuojama dėl dar 8 naujų rodiklių, kuriuos pasiūlė šeimos gydytojus atstovaujančios draugijos, dalyvaujančios plečiant gerų darbo rezultatų rodiklių spektrą.

„Sistema nėra dar tobula dar, tikrai bus visokių pastebėjimų, ar tai geri rodikliai, bet mes esame pasirengę tobulinti ir papildomus rodiklius įtraukti. Sistemos nereikėtų priimti kaip galutinio produkto. Bet jau ir tai kas yra dabar leidžia matyti tendencijas ir rezultatai labai iliustratyvūs“, – sakė A. Veryga.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius mano, kad įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą.

„Nuo jų priklauso ir įstaigoms skiriamas finansavimas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro beveik 13 procentų“, – teigia G. Kacevičius.

Gintaras Kacevičius

LSMU Šeimos klinikos šeimos gydytoja Aušrinė Kontrimienė sako, jog ši reitingavimo sistema bus naudinga gydymo įstaigų vadovams ir medikams.

„Vakarų šalyse jau seniai skaičiuojami gerieji darbo rezultatai, aš manau, kad bus gerai pasilyginti“, – sakė šeimos gydytoja Aušrinė Kontrimienė. Dabar kriterijai - klinikiniai, pasak gydytojos, būtų verta įtraukti ir organizacinius rodiklius, be to, galėtų prie vertinimo prisidėti ir pacientai.

„Kol kas pacientų vertinimas nėra tarp šių rodiklių, bet čia dar tik pradžia, kažkada galbūt netolimoje ateityje atsiras ir pacientų vertinimo kriterijai“, – komentavo Gintaras Kacevičius.

Aušrinė Kontrimienė

Pasak ministerijos, įstaigų darbo rezultatai lemia ne tik pacientų pasitikėjimą, bet ir joms skiriamą finansavimą – už skatinamųjų paslaugų teikimą ir gerus darbo rezultatus sveikatos priežiūros įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) mokama papildomai. Intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti šiemet iš PSDF iš viso skiriama 35,1 mln. eurų. Tad tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka jas skatina siekti geresnių darbo rezultatų, o pacientai dėl to sulaukia daugiau šeimos gydytojų dėmesio, aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, kas leidžia mažinti eiles pas gydytojus specialistus.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstučio Štaro nuomone, ateityje vertinimas turėtų būti atliekamas ne kas pusmetį, o kas ketvirtį arba kas mėnesį.

"Tuomet vadovai galėtų operatyviau reaguoti į gydytojų darbo kokybę. Gerų rezultatų vertinimo modelis turėtų būti pritaikytas taip, kad kiekvieną mėnesį įstaiga galėtų įsivertinti veiklos rezultatus ir už juos gauti atlygį iš PSDF. Taip pat siūlyčiau ateityje peržiūrėti rezultatų vertinimo rodiklius, ypatingai akcentuočiau poliligotumo rodiklių išskyrimą“, – sako K. Štaras.

Kęstutis Štaras

Papildomas mokėjimas už gerus darbo rezultatus buvo įvestas dar 2008-aisiais. Iš pradžių buvo nustatyti 4 rodikliai, o šiuo metu jų yra net 16. Net 14 iš jų priskiriami šeimos gydytojo komandai, 1 – pirminei odontologinei pagalbai, 1 – pirminei psichikos sveikatos priežiūrai.

Įstaigoms už gerus darbo rezultatus mokama pagal šiuos rodiklius:

  • vaikų priežiūros intensyvumą (vertinama, ar prisirašiusieji kreipiasi į šeimos gydytoją ar pediatrą bent kartą per metus dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo);
  • prevencinių programų vykdymą (atsižvelgiama į gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio prevencinių programų vykdymo rezultatus);
  • sergančiųjų lėtinėmis ligomis priežiūrą (analizuojama, kaip dažnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma, pneumonija ir kt. ligomis) yra gydomi ligoninėse;
  • labai svarbaus tyrimo atlikimą vaikams, kuris padeda išsiaiškinti, ar būtinas gydymas antibiotikais, už vyresnių nei 65 metų žmonių skiepijimą nuo gripo.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (110)