Š. m. lapkričio 28 d. nuo pasiutligės mirė 55 metų amžiaus moteris, gyvenanti Daugpilio mieste, esančiame 35 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos sienų. Simptomai moteriai pasireiškė lapkričio 22 d.
Epidemiologiniais duomenimis, moteris dirbo savanore gyvūnų prieglaudoje Daugpilyje. Šių metų balandį jai buvo įkandęs šuo, tačiau šiuo metu šis gyvūnas yra sveikas. Moteris mėgo maitinti benamius katinus ir šunis namo kieme, taip pat sodyboje už miesto, šalia miško. Tačiau informacija apie įkandimus ar kitą galimą poveikį nėra žinoma. 2018 m. gegužės mėnesį moteris keliavo Indijoje ir šios kelionės metu jai buvo įkandęs į abi kojas mažas šuniukas.
Paskutiniai žmonių pasiutligės atvejai Latvijoje užregistruoti (po vieną atvejį per metus) 1993, 1996 ir 2003 m. Paskutinis pasiutligės atvejis laukiniams gyvūnams registruotas 2012 m. 2014 m. Latvija gavo šalies, kurioje nėra pasiutligės, statusą.
ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų. Daugiau nei pusė jų – skiepyti nuo pasiutligės. Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo.
Pernai daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2018 m. 75,14 proc. (3 830 asm.) nukentėjo nuo šunų, kačių – 22,0 proc. (1 122 asm.), žiurkių – 0,4 proc. (20 asm.), kt. naminių gyvūnų – 0,9 proc. (45 asm.), kt. laukinių gyvūnų – 1,6 proc. (80 asm.). Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – skiepai.
Lietuvoje nuo 2010 m. kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst. nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų, kurie kreipiasi į pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas. Tačiau lyginant 2010 m. ir 2018 m., besikreipiančių asmenų sumažėjo beveik 2 tūkst.
