Trečiadienį būrys medikų ir politikų susirinko viešai diskusijai „Daktare, kaip jaučiatės?“, kurios metu buvo aptarta 7 organizacijų (Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos medicinos studentų asociacija) parengta rezoliucija.
„Ne sistema apleista, o apleistas žmogus. Medikas jaučiasi netekęs vilties, tikėjimo, kad gali būti kitaip. Mes dabar galime kalbėti apie sistemą, kuri orientuotą į žmogų. Kad galėtume pasirūpinti savo pacientais, visų pirma, turime pasirūpinti žmogumi“, – susitikimo pradžioje kalbėjo psichiatrijos rezidentė K. Norvainytė.
Po spalį nuskambėjusios žinios apie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojo savižudybės daug medikų prabilo apie nepakeliamus krūvius darbe, mobingą iš kolegų bei vadovų, Seime šia tema vyko ne viena diskusija. JGA prezidentė K. Norvainytė perduoda medikų norą nubrėžti ribas, kaip šiais klausimais bus dirbama toliau.
„Mes nebegalime vieni rūpintis savimi. Po skaudžių įvykių mes tapome sąmoningesni ir atidesni vieni kitiems, bet to neužtenka, mums reikia pokyčių keliuose lygmenyse. Šiandien norime į akis pažiūrėti visiems sprendimų priėmėjams, kurie yra čia susirinkę – ačiū jums. Mes matome, kad tų iniciatyvų vyksta kaip niekad daug, tačiau, ką pastebime – tai kol kas yra chaotiška <...>, – kalbėjo gydytoja rezidentė.
– Mes sakome, kad tam, jog būtų sveikesni pacientai, visų pirma, sveiki turi būti patys medikai. Esmių esmė, kurią norime jus pakviesti padaryti – kartu aptarti šią rezoliuciją, sutarti, ką galbūt reikia pakeisti joje ir po diskusijos sutarti dėl vieningos vizijos, kurią mes toliau transliuosime visuose būsimuose posėdžiuose, kad nenukryptume nuo pačių svarbiausių, esminių dalykų.“
JGA prezidentė pristatė preliminarią rezoliuciją, adresuojamą politikams.
„Mes norime, kad jūs pasakytumėte mums, jog suprantate, kad tvariems pokyčiams pasiekti yra būtinos intervencijos visuose lygmenyse – individualiame, įstaigų ir valstybiniame. Ir toliau glaudžiai bendradarbiautumėte su Lietuvos medikų atstovaujančiomis organizacijomis, įsipareigotumėte, pažadėtumėte mums... nors ne, gana tų pažadų, vis dėlto šįkart norime įsipareigojimo, pradedant nuo biomedicinos krypties studijų, sveikatos apsaugos sistemą kurti remiantis žmogaus teisių principais <...>. Norime išskaidrinti gydymo įstaigų vadovų paskyrimo procesus, kelti vadovams vadybinių įgūdžių standartus <...>, norime, kad būtų sukurta nulinės tolerancijos psichologinės prievartos kultūra visose gydymo ir švietimo įstaigose, taip pat kad kiekviena įstaiga centralizuotai, nepriklausomai, anonimiškai būtų sukurta grįžtamojo ryšio sistema <...>“, – kalbėjo K. Norvainytė.
Rezoliucijoje taip pat kalbama apie biurokratinės naštos mažinimą, kuris taip pat prisideda prie gydytojo profesinio perdegimo, sveikatos psichikos sutrikimų. Rezoliucijoje prašoma, kad gydymo įstaigose būtų sukurtas psichologinės pagalbos tinklas. Taip pat prašoma imtis lyderystės norint sutvarkyti medikų darbo krūvį. Rezoliucija medikai kreipiasi ne tik į šalies politikus, bet ir į medicinos švietimo įstaigos – kad į studijų procesą būtų investuojama šiais aspektais.
Susitikime taip pat buvo skaitomi medikų pranešimai.
Diskusijos ir pranešimų įrašą galite stebėti čia:
