2019 m. spalio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priėmė A. Verygai ypač nepalankų verdiktą.
Ministras ne tik viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, bet ir nesivadovavo įstatymais, tuo pažeisdamas konstitucinės valstybės principus. Juk kiek kartų buvo rašyta ir kalbėta televizijos ekranuose, kad neteisingas ir absurdiškas A. Verygos įsakymas dėl „Pirmo paskyrimo“, kad skiriant pirmą kartą vaistą, kompensuojamas tik pats pigiausias medikamentas, o norint pasirinkti kitą vaistą, už jį tenka mokėti pilną kainą, nežiūrint to, kad pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Akivaizdu, kad tai yra visiškas teisinis nihilizmas. Juk paprasčiausiai iš apdrausto žmogaus atimama teisė gauti pilnavertį gydymą pagal gydytojo individualiai parinktą schemą, atsižvelgiant į ligos eigą, galimas komplikacijas, organizmo ypatumus ir pan. Kodėl buvo spjaunama į specialistų patarimus, kodėl reikėjo kompromituoti šalį, kada ligoniai, norėdami gauti tinkamą gydymą, turėjo piketuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės durų. Juk buvo toks paprastas kelias – kompensuojami vienodai visi (ir originalūs, ir generiniai) tos pačios grupės vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga. Jokio nuostolio valstybei, nes pacientui paskiriamas iš tos grupės jam labiausia tinkamas vaistas, kurio kompensacija tokia pati, kaip ir bet kurio kito tos grupės medikamento. Ir ministro aiškinimai, kad jo naujoji vaistų politika leido sutaupyti lėšas yra daugiau negu apverktini, nes atlikti tyrimai parodė, kad milijonus prarado pacientai, nes jų didelė dalis, norėdami gauti reikalingus vaistus, mokėjo visą vaistų kainą, todėl valstybei nereikėjo kompensuoti tų vaistų. Štai jums ir sutaupytos valstybės lėšos.
Taupymas, be abejo, yra svarbu. Tai gal iš viso nustokime gydyti vaistais, pereikime prie gydymo šlapimu ir užkalbėjimais. Juk, kai kas sako, kad tikrai padeda. Net knygos parašytos.
Kita labai svarbi teismo išvada yra ta, kad ministras nėra kompetentingas priimti sprendimus dėl vaistinių preparatų išbraukimo iš kompensuojamų vaistų sąrašo, nes, išbraukiant vaistą iš kainyno, ribojamos pacientų teisės gauti reikiamą vaistą, sutrikdomas vaistinių preparatų tiekimas. Juk net ir neprofesionalui savaime suprantama, kad, išbraukus vaistą iš kompensuojamų vaistų sąrašo, joks tiekėjas tokio vaisto į šalį niekuomet neatveš, nors, galbūt, kai kuriems pacientams jis buvo gyvybiškai svarbus.
Gydytojai profesionalai labai gerai žino, kas tam tikrų ligų atvejais vaisto pakeitimas nepatartinas arba net negalimas dėl galimų komplikacijų, kada gali būti ne tik ligonio būklės pablogėjimas, bet pavojus net gyvybei. Deja, ministerija taip negalvoja. Toliau tęsiant samprotavimus apie naująją vaistų politiką, tenka pažymėti, jog jau seniai tarp specialistų kilo diskusija, kad nauja vaistų bazinių kainų nustatymo metodika yra nepakankamai neaiški ir kai kur nesuprantama.
Manyčiau, kad teismo išvados įkalė paskutinį vinį į A. Verygos naujosios vaistų politikos karstą, patvirtindamos, kad ministras viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, nustatydamas savo tvarką bazinei vaistų kainai apskaičiuoti. Taigi, teismo sprendimu neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys nustos galioti nuo 2019 m. gruodžio 31 d.
Ką gi, galime su pergale pasveikinti ir pacientus, kurie nuo šiol galės gauti jiems individualizuotą tinkamą gydymą bei gydytojus, kurie nuo šiol galės gydyti ne pagal ministro nurodymus, bet skirti tai, kas jų nuomone, konkrečiam pacientui yra reikalingiausia ir veiksmingiausia. Beje, gal pats laikas ponui A. Verygai ne vėl aiškinti, kad jis visuomet teisus, o pagaliau ne tik pripažinti savo klaidas, bet kartu ir atsiprašyti Lietuvos žmonių ir medikų bendruomenės, kad užsižaidė su tariamomis reformomis.
***
Po teismo sprendimo – ministerijos atsakymas: toliau bus siekiama, kad pacientai gautų reikiamus vaistus
Reaguodama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kuriame teismas pasisakė dėl vaisto „pirmojo paskyrimo“ bei kompensuojamųjų vaistų įrašymo į kainyną tvarkos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu ketina parengti atitinkamus teisės aktų projektus, leisiančius išpildyti teismo nutarties reikalavimus. Tad ir toliau bus siekiama, kad visi mūsų šalies pacientai, ypač sergantys sunkiomis ligomis, galėtų gauti reikiamus vaistus, rašoma SAM pranešime spaudai.
LVAT nusprendė, kad pasirinktas netinkamas teisinis kelias, nes nuostatos, įtvirtintos ministro įsakymais, turėtų būti reglamentuojamos aukštesniuose teisės aktuose. Paprastai tariant, iš esmės teismas nepaneigė paties teisinio reguliavimo, tačiau nurodė, kad tokios nuostatos turi būti reglamentuojamos aukštesniame teisės aktų lygmenyje. LVAT sprendimas įsigalios 2019 m. gruodžio 31 d. jį paskelbus Teisės aktų registre, tad sudaromos galimybės išspręsti šį klausimą taip, kad žmonės nepatogumų nepajustų.
Tai reiškia, kad ir toliau bus siekiama mažinti vaistų kainas, renkantis ekonomiškiausią, bet ne mažiau efektyvų vaistą. Sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos būtų nukreiptos sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, tai yra, būtų kompensuojama daugiau inovatyvių vaistų vėžiu ar kitomis ligomis sergantiems pacientams.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, gerovės valstybės šalys panašią praktiką taiko ne vienerius metus ir jau skaičiuoja apčiuopiamą naudą.
„Dviračio neišradome – kalbame apie tvarką, kurią sėkmingai taiko tokios šalys, kaip Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir kitos. Tą daro ir mūsų kaimynai latviai, „pirmojo paskyrimo“ taisyklę taikantys pastaruosius septynerius metus ir per juos pigiausių vaistų vartojimą padidinę iki 66 proc. Tad noriu dar kartą paraginti žmones nepasikliauti tais, kurie kvestionuoja vaistų kokybę ir veiksmingumą, argumentuodami, jog pigu negali būti gerai. Juk svarbiausia vaistų sudedamoji dalis – veiklioji medžiaga, o jos poveikis nepriklauso nuo vaisto kainos“, – sako viceministrė K. Garuolienė.
Dėl „pirmojo paskyrimo“ SAM sulaukė teigiamų vertinimų iš pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų. Tuo metu, kvestionuojantieji šią tvarką abejones neretai grindžia nepasitikėjimu generiniais vaistais. Be to, ir teismas dalyje bylą nutraukė, nes pareiškėjai nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių skundžiamų nuostatų antikonstitucingumą.
„Norėtumėme pabrėžti, kad Europos Sąjungoje vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo reikalavimai tiek generiniams, tiek referenciniams vaistams yra vienodi, o atitiktis šiems reikalavimams įvertinama registruojant vaistą“, – teigia K. Garuolienė.
Generiniai vaistai gaminami laikantis tų pačių kokybės standartų, kurie taikomi ir originalių vaistų gamybai. Todėl pacientai turėtų drąsiai rinktis pigesnius vaistus, o ne nepagrįstai permokėti už lygiaverčius, tačiau brangesnius vaistus, ir tokiu būdu mažinti vaistų kainas. Suomijoje 90 proc. pacientų renkasi generinius vaistus. Ekonomiškiausių vaistų vartojimą skatina ir kitos Europos valstybės.
Rinkdamiesi pigiausią vaistą, pacientai padeda mažinti vaistų kainas, o sutaupytos lėšos, skiriamos naujų vaistų kompensavimui, gelbsti gyvybes.
