„Gripo virusas pralaužia mūsų apsauginius barjerus, todėl prisideda papildomos ligos: plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimai ir daug kitų komplikacijų. Tai be galo sunkus gydymas. Mūsų tikslas yra kuo labiau šviesti gydytojus ir visą medicininį personalą, nes jie gali skleisti žinutę pacientams“, – kalbėjo prof. V. Šapoka.
Atsakyti, koks gripas šiemet laukia, pasak gydytojo, šiuo metu dar labai sunku.
„Jei atsakyčiau, kad bus lengvas, galiu apsigauti, jei sakyčiau, kad bus labai sunkus, irgi tai bus nebūtinai tiesa. Vis dėlto prognozuojama, kad šiemet gripas bus sunkus. Mūsų tikslas, kad pasiskiepytų kuo daugiau žmonių, nes jei tai padaro apie 75 proc., ligos plitimas yra smarkiai sulaikomas. Tuo metu Lietuvoje pasiskiepija iki 30 proc. ir tai ne visada. Lietuvoje visuomenė sensta, vyresniems žmonėms rizika susirgti yra žymiai didesnė, todėl mūsų šalyje rizikos grupės yra didesnės“, – sakė gydytojas.
Apsisaugojimas nuo komplikacijų ir mirties – skiepai
Gripą daugelis įsivaizduoja kaip kiek sunkesnį peršalimą, kurį, arba „išvaikščiosi“, arba „pagersi arbatų ir praeis“, tačiau tai nėra tiesa. Gripas – rimta liga, kuri grasina ir sunkiomis komplikacijomis, ir net mirtimi.
Sergant gripu būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos, kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai.
Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos – virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).
Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos – širdies raumens, smegenų uždegimas.
Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija – encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.
Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.
Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.
„Dažnai galvojama, kad, jei žiema šilta, gripo atvejų bus mažiau. Tačiau nieko panašaus. Virusas plinta per visą Europą, nesvarbu, šalyje šilta ar šalta. Sausį jis ateina visur“, – sakė Santaros klinikų gydytojas prof. V. Šapoka ir pataria skiepytis.
Pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau spalio pradžioje pasiekė Lietuvą.
Kaip ir kasmet, Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta vakcina bus skiepijami rizikos grupių asmenys, kuriems susirgti gripu yra didžiausia tikimybė: 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Be to, ligonių kasų kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Po skiepo imunitetui susidaryti reikia 2 savaičių, tad ruoštis reikėtų dar prieš sezono piką.
„Nors pasiskiepijus galima sirgti gripu, bet mirties tikrai bus išvengta. Kadangi gripo sezono pikas Lietuvoje prasideda sausio-vasario mėnesį, rekomenduojama skiepytis kuo anksčiau. Labai efektyvu skiepytis lapkričio-gruodžio mėnesiais“, – patarė ULAC gydytoja Daiva Razmuvienė.
Nėra įrodymų, kad vakcina padėtų vaikams iki 6 mėnesių, todėl labai svarbu, kad būsima motina pasiskiepytų nėštumo metu. Vakcina perduodama per placentą, taip galima apsaugoti naujagimį.
Tik trečdalis slaugytojų pritaria skiepams
„Kalbant apie gydytojus, tai yra šioks toks paradoksas. Visi žinome, kad medikai turi būti pavyzdys visuomenei, rodantis teisingą gyvenimo būdą savo mityba, fiziniu aktyvumu ir pan. Vis dėlto turime daug gydytojų, kurie yra nutukę ar rūkantys. Taip pat yra su skiepais“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, buvo atliktas didelis tyrimas, kuris parodė, kad tik apie 60 proc. gydytojų pozityviai žiūri į skiepus.
„O tarp slaugytojų skiepus palaiko tik apie 30 proc. Tai rodo, kad yra didelės spragos mūsų išsilavinime ir medicinos personalo švietime. Daug kas abejoja dėl skiepų komplikacijų, bet jos, palyginus su gripu, yra visiškai nereikšmingos. Be to, vis dar tikime mitais apie skiepus“, – sakė prof. V. Šapoka.
Vienas iš jų, kad skiepai nuo gripo neapsaugo, nes po vakcinos vis tiek galima susirgti. Tačiau neretai taip atsitinka todėl, kad skiepijimosi metu žmogus jau būna užsikrėtęs. Medikai tvirtina, kad net jei žmogus, pasiskiepijęs nuo gripo susirgs, komplikacijų tikimybė bus kur kas mažesnė ir tai apsaugos nuo mirties.
Sirgti kainuoja brangiai
„Gripas yra viena iš trijų ligų, kuri visuomenės sveikatai yra labai didelė našta, nes kainuoja labai brangiai. Kitos dvi – pneumokokinė infekcija ir hepatito B infekcija. Kasmet gripo ir peršalimo ligų gydymas mums kainuoja daugiau nei 25 mln. eurų. Ir tai paties gydymo išlaidos“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė.
Pasak jos, jei visi galintys pasiskiepytų nuo gripo, vizitų pas gydytojus būtų galima sumažinti net iki trečdalio. Būtų galima išvengti mirties atvejų, sumažėtų antibiotikų vartojimas.
Praėjusiais metais gripo epidemija paskelbta 32 savivaldybėse, pikas prasideda sausio mėnesį.
„Labai svarbu tiksliai apskaičiuoti, kiek reikės vakcinų rizikos grupėms, nes jos valstybei kainuoja. Pavyzdžiui, pernai Utenos ir Klaipėdos apskritys užsisakė tiek vakcinų, kiek ir reikėjo. Tačiau yra daug savivaldybių, kurios neišnaudojo visų vakcinų“, – sakė D. Razmuvienė.
Pasak jos, vyresnių asmenų pasiskiepija vis daugiau, tačiau Lietuva iš 26 Europos sąjungos šalių yra paskutiniame ketvirtuke gale. Pernai metais, lyginant su 2017 m., nėščiųjų pasiskiepijo mažiau.
„Pernai metais palyginus su 2017 m. užfiksuota 14 proc. mažiau gripo atvejų, tačiau mirties atvejų 10 daugiau, iš viso 26 mirtys“, – kalbėjo gydytoja.
