Šią savaitę portale medicalnewstoday.com naujame straipsnyje aptariama, kodėl įmonės Bangladeše į ciberžoles deda švino chromato (norėdamos suteikti ryškią spalvą), ir koks jo poveikis žmonių sveikatai.
Kas tas švino chromatas?
Švino chromatas – cheminė medžiaga, kurią sudaro švinas ir chromas, tai geltonas pigmentas, paryškinantis spalvą. Jis nuodingas: patekęs į žmogaus organizmą per skrandį ar įkvėpus, jis veikia kaip neurotoksinas. Ekspertai teigia, kad net mažiausias švino kiekis nėra saugus žmogui, nes skatina kognityvinius defektus. Paprastai gamintojai naudoja švino chromatą tepalų ir dažų gamyboje – ši medžiaga suteikia geltoną ir oranžinę spalvą. O štai neseniai švino buvo rasta daugumoje Bangladešo teritorijų, kuriose auginama ciberžolė, rašoma medicalnewstoday.com.
Ciberžolė Pietų Azijos šalyse yra vienas populiariausių prieskonių, kurį dauguma vartoja kasdien. Šio prieskonio vartojimas dėl sveikatinančių savybių didėja ir Lietuvoje. Ciberžolė taip pat skiriamas medicininiais tikslais: manoma, kad jis malšina uždegimus ir gydo daugelį ligų ir negalavimų, tarp jų net ir vėžį.
Prieskonių klastojimas nėra neįprastas dalykas, į prieskonius dažnai dedama toksiškų medžiagų. Tačiau chromuotas švinas ciberžolėje kelia grėsmę visos Bangladešo visuomenės sveikatai. VMVT informuoja – Lietuvos gyventojams grėsmės nėra.
VMVT pasiteiravome, ar Lietuvos gyventojams saugu vartoti ciberžolę.
Pateikiame VMVT paaiškinimą:
„VMVT duomenų apie tai, kad Lietuvoje būtų platinamos suklastotos ar užterštos sunkiaisiais metalais (švinu, kadmiu) ciberžolės neturi.
Vykdydama valstybinę importo kontrolę, VMVT atrenka ir tiria maisto produktų mėginius. Per 2019 m. valstybinės kontrolės metu atrinkta 10 mėginių (ciberžolės šaknys, ciberžolės milteliai) Salmonella nustatyti, visi tirti mėginiai atitiko EB reglamentą 2073/2005.
Vykdant importuojamų produktų valstybinę kontrolę pasienyje šiais metais nustatyta, kad iš Indijos buvo gautos 9 ciberžolių siuntos. 2 siuntos buvo ištirtos dėl taršos dažikliais Red, Parared, Sudan I, II, III, IV, mikotoksinais: aflatoksinu, neatitikčių teisės aktų reikalavimams taip pat nenustatyta.
Per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) šiais metais gauti 3 pranešimai dėl šio prieskonio iš Belgijos, Nyderlandų ir Bulgarijos atsakingų institucijų. Dažniausias neatitikimas – mikrobinė tarša. Minėti produktai į Lietuvos rinką nepateko. Gavus informaciją apie nesaugų produktą, nutraukiamas jo tiekimas rinkai, jei buvo išplatinta – produktas surenkamas iš rinkos.“
Koks švino poveikis žmogaus organizmui?
Kaip rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainėje, per ilgalaikio stebėjimo metus mokslininkai nustatė, kad apsinuodijus švinu, pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos. Įrodyta, kad švinas labiau pažeidžia besiformuojančias jaunas smegenis nei subrendusias. Vaikams iki septynerių metų amžiaus didelis švino kiekis kraujyje yra atvirkščiai proporcingas intelekto koeficientui. Suaugusiems švinas naikina pilkąją smegenų medžiagą. Tyrimais nustatyta, kad švinas vaikus veikia neurotoksiškai, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o suaugusiems sukelia lėtinius inkstų pažeidimus. Šio metalo junginiai organizme kaupiasi, todėl jo poveikis gali pasireikšti po kelių ar keliolikos metų.
Vaikams rizika – ypač didelė
Švino pavojus prasideda dar vaikui negimus, nes švinas gali būti perduotas negimusiam vaikui per placentą. Švino poveikis ypač svarbus per pirmuosius 3–7 gyvenimo metus. Vaikų organizme tirpūs švino junginiai sugeriami geriau nei suaugusiųjų. Švinas patenka į kraują, jungiasi su eritrocitais, yra nunešamas į minkštuosius audinius, kaupiamas kepenyse, inkstuose, kauluose, dantyse, plaukuose. Iš dantų švinas nepasišalina. Švinas į organizmą gali patekti ir būna kenksmingas tik jonų pavidale, tai yra – vandenyje tirpus švino junginys.
Kaip švinas patenka į žmogaus organizmą?
Švinas į organizmą daugiausia patenka pro kvėpavimo takus, įkvėpus jo turinčių dažų, ar šlifavimo aerozolio, žaidžiant su žaislais, kurių plastmasėje gali būti švino. Taip pat galima įkvėpti švino dalelių, kai deginama dažyta mediena, plastmasės ar kitos medžiagos, turinčios švino. Švinas kaip pigmentas buvo naudojamas dažų gamyboje. Vaikai, žaisdami ir tyrinėdami žaislus, nudažytus dažais, turinčiais švino, juos dažnai deda į burną. Tai darydami padidina galimybę švinui su seilėmis ir dulkėmis patekti į organizmą. Švino pagrindu pagamintų dažų naudojimas vaikų žaislams ir baldams Europoje uždraustas nuo 1978 metų. Tai pat nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiama Lietuvos rinkai tiekti naujas elektros lemputes, buitinius šviestuvus, naują elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, chromo. Tačiau dažų su švinu dar galima rasti seniau statytuose namuose ar butuose. Dažai su švinu gali būti ant žaislų ar kitų produktų, pagamintų ne Europos Sąjungos šalyse. Švinas į žmogaus organizmą gali patekti su dirvožemiu, valgant neplautomis rankomis ar nenuplautus vaisius, daržoves. Tyrimais nustatyta, kad švinas į žmogaus organizmą gali patekti su maistu. Netinkamai pagaminti glazūruoti keramikiniai indai su švino turinčia glazūra taip pat gali būti švino šaltinis. Didelis švino kiekis gali patekti į skystus, ypač rūgščius (raugintą pieną, sultis, vyną) ir kitus maisto produktus, laikomus tokiuose induose. Švinas gali patekti ir į vandentiekio vandenį, tekant jam vamzdžiais, turinčiais švino lydinių.
Kaip galime apsaugoti vaikus nuo švino poveikio?
- Reguliariai valykite grindis ir kitus paviršius drėgna šluoste ar kempine ir reguliariai vėdinkite patalpas.
- Vartokite kokybišką, filtruotą geriamąjį vandenį.
- Nevalgykite pakelėse augančių uogų, vaisių ar daržovių.
- Maisto ruošimui naudokite tinkamus (stiklo, nerūdijančio plieno ir pan.) indus.
- Įsitikinkite, kad vaikas, grįžęs iš kiemo, prieš valgį su muilu plauna rankas. Reguliariai drėgnu būdu valykite vaikų žaislus.
- Venkite pirkti nekokybiškus, nesertifikuotus vaikų žaislus ar naudoti senus, nusilupusiais dažais.
- Nenaudokite dažų, turinčių švino pigmento.
- Neleiskite vaikų į patalpas, kuriose atliekami metalo suvirinimo, litavimo ar šlifavimo darbai.
- Neleiskite vaikų į patalpas, kuriose laikomi seni akumuliatoriai, buitinės technikos atliekos.
- Neleiskite vaikų į senus pastatus ir neleiskite kontaktuoti su nuo sienų atsilupusiais dažais, senais sienų apmušalais, statybinėmis atliekomis.
Kraujyje rado švino
Tyrimą atliekantys mokslininkai siekė įvertinti šios praktikos poveikį ir reguliavimą. Tyrėjai iš Stenfordo Woods Aplinkos instituto (Kalifornija, JAV), suplanavo tyrimą, kurio tikslas – įvertinti ciberžolės klastojimo mastą naudojant švino chromatą – medžiagą, kurią uždrausta naudoti kaip maisto priedą, rašoma svetainėje medicalnewstoday.com.
Visų pirma, tyrėjai nustatė, kad ciberžolės klastojimas švino chromatu prasidėjo dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – tada ši medžiaga buvo pirmą kartą panaudota siekiant suteikti nuo potvynio išblukusiam ciberžolės derliui intensyvesnę spalvą. Kai kurie tyrėjų komandos nariai anksčiau yra tyrę įvairius potencialius švino, rasto Bangladešo gyventojų kraujyje, šaltinius. Jie tyrė įvairius švino izotopus, ir tai jiems leido sukurti cheminį žymenį – tam tikrą švinu užterštos ciberžolės pėdsaką.
Jų tyrimo išvadose, kurios buvo paskelbtos leidinyje „Environmental Science & Technology“, teigiama, kad tai labiausiai tikėtina priežastis, kodėl žmonių kraujyje atsirado švino. Tai pirmas tyrimas, kuriame švinas žmonių kraujyje siejamas su ciberžolėje rastu švinu.
Kokie tyrimo rezultatai?
Tyrimo, kurio išvados buvo paskelbtos žurnale „Environmental Research“, metu tyrėjai visų pirma apsilankė devyniose didžiausiose Bangladešo srityse, kuriose auginama ciberžolė (taip pat ir dviejose mažesnėse), siekdami įvertinti ciberžolės klastojimo mastą tiekimo grandinėje.
Jie apklausė 152 darbuotojus prieskonių gamybos įmonėse. Po to surinko geltonų pigmentų ir ciberžolės pavyzdžius, norėdami demaskuoti prieskonio klastojimo faktą.
Ekspertai pasitelkė masių spektometrijos ir rentgeno fluorescencijos tyrimo metodus, padėjusius nustatyti, jog švino ir chromo buvo aptikta visuose 524 mėginiuose. Didžiausia švino chromato koncentracija aptikta Dakos ir Munšigandžo regionuose, kur ekspertai nustatė maksimalią 1152 mikrogramų koncentraciją (kitur šis skaičius siekia 690 mikrogramų).
Ekspertai švino chromato aptiko net septyniose iš devynių didžiųjų ciberžolę auginančių sričių. Šios cheminės medžiagos rasta ir prieskonių gamybos vietose.
Interviu su vietiniais patvirtino nuogąstavimus, kad praktika ciberžolę dažyti švino chromatu pradėta taikyti prieš daug metų ir tęsiama po šiai dienai.
Vartotojų noras įsigyti ryškiai geltonos spalvos prieskonių ir tokią spalvą suteikti gaminam maistui – pagrindinė priežastis, kodėl ši prieskonio klastojimo praktika tokia paplitusi. Augintojai sako, kad ciberžolės pardavėjai prekiauja prastos kokybės šaknimis ir didina pelną, nekokybišką produktą spalvindami kenksminga medžiaga.
Kaip pažaboti taršą?
Ši praktika labai žalinga sveikatai. Jokių tiesioginių įrodymų, jog švino chromatu užterštos ciberžolės už Bangladešo ribų, tyrėjai neaptiko (bent jau neturi tiesioginių įrodymų). Ekspertai mano, kad importuojančios šalys turėtų griežčiau žiūrėti į maisto saugos patikrinimus, tokiu būdu sudrausmindamos šio prieskonio gamintojus.
Nepaisant to, ekspertai sako, kad „dabartinė periodinių maisto produktų saugos patikrinimo sistema nėra pajėgi demaskuoti tikrąją situaciją“.
Viena iš tyrimo autorių Jenna Forsyth pridūrė: „Žmonės, patys to nežinodami, vartoja produktą, galintį sukelti rimtų sveikatos problemų. Dabar žinome, kad ciberžolėje yra švino, tad metas tą problemą spręsti“.
