Už tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 97 Seimo nariai, o susilaikė 1.

Konservatorius Mykolas Majauskas palaikė šią iniciatyvą, tačiau suabejojo, ar nekils problemų vaistininkams išduodant vaistus.

„Galiu patikinti, kad tikrai nei vaistininkams, nei gydytojams galvoti šiuo atveju nereikės. Mes ankstesnes pamokas esame išmokę, kai geri sprendimai būdavo užkraunami ant gydytojų ar vaistininkų galvos. Elektroninės sistemos bus tarpusavyje integruotos ir automatiškai tais duomenimis apsikeis. Žmogui paskyrus vaistą, jis tiesiog ateis (į vaistinę – DELFI) ir vaistininkas matys, kad iš jo tos priemokos nereikės imti“, – komentavo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nemokamai kompensuojamus vaistus gaus pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos (pensijos, šalpos ir kompensacinės išmokos, rentos) yra mažesnės kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar jis yra 176–251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus).

Šiuo metu visa bazinė kompensuojamųjų vaistų kaina padengiama vaikams iki 18 metų ir senatvės pensininkams, turintiems didelių specialiųjų poreikių.

Kaip anksčiau rašė BNS, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario konservatoriaus Antano Matulo teigimu, pataisos yra naudingos žmonėms, bet jomis esą neleistinai sprendžiamos socialinės problemos.

A. Matulas taip pat prognozuoja, kad šią lengvatą bus sudėtinga administruoti.

Seimo narė Ingrida Šimonytė priminė, kad Estijoje vaistų priemokų kompensavimo tvarka nepasiteisino, nes daug žmonių negalėjo pasinaudoti kompensacijomis dėl pernelyg sudėtingo administravimo.

Visgi nuo kitų metų liepos mėnesio 75 metų ir vyresni asmenys bei pensininkai ir neįgalieji, jeigu jų pajamos (pensijos, šalpos ir kompensacinės išmokos, rentos) yra mažesnės kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (dabar jis yra 176–251 euras, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus) kompensuojamuosius vaistus gaus nemokamai.

Papildyta

Numatyta, kad priemokų už vaistus ir MPP neliks tiems žmonėms, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus arba turi negalią ir jų už praeitą mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio. Pensijų ir kitų draudžiamųjų pajamų dydis bus vertinamas pagal praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydį.

Tokį modelį, kuris jau taikomas socialinės gerovės valstybėse, Lietuvai pasiūlė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 165 tūkstančiai mažas pajamas gaunančių žmonių. 2017 m. duomenimis, didžiausias skurdo lygis buvo senjorų bei neįgaliųjų grupėse. Šioms grupėms priklausantiems žmonėms dažniau nei kitiems prireikia medicininės pagalbos.