Vienas iš rizikos veiksnių – sėslumas ir hormonų terapija

„Daugiausia krūties vėžio susirgimų yra išsivysčiusiose Vakarų šalyse, tačiau mirtingumas jose mažas. Tai susiję su ankstesne diagnostika ir efektyvesniu gydymu. Ir atvirkščiai, ne tokiose išsivysčiusiose – sergamumas mažesnis, bet rizika mirti žymiai didesnė“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė.

Laura Steponavičienė

Prognozuojama, kad sergamumas ir toliau didės, šiuo metu jis sparčiausiai auga besivystančiose šalyse, tačiau kai kuriose pažengusiose valstybėse po truputį mažėja. Tai reiškia, kad jį suvaldyti vis dėlto galima.

2012 metais Lietuvoje užfiksuota daugiau nei pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Deja, pasak L. Steponavičienės, turime problemų dėl duomenų pateikimo į vėžio registrą, todėl naujausi patikimi duomenys yra 7 metų senumo. Vis dėlto šiais metais paskaičiuota, kad Lietuvoje turėtų būti apie 1800 naujų krūties vėžio atvejų.

Didelė problema, sako onkologė, Lietuvoje yra ta, jog sergamumas didėja, o mirtingumas išlieka toks pat. Kaip atrodome kitų šalių kontekste? Sergančiųjų perpus mažiau, bet mirtingumo rodikliai yra tokie pat, o kai kur net ir didesni nei kitų šalių. Pavyzdžiui, mūsų šalyje sergamumas beveik perpus mažesnis nei Prancūzijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, tačiau mirtingumo procentas panašus.

„Visame pasaulyje sutariama, kad vėžiui įtaką daro vakarietiškas gyvenimo būdas – daromės sėslesni ir judame mažiau. Kita priežastis – pakaitinė hormonų terapija. Kalbant apie Lietuvą, galime drąsiai sakyti, kad prevencinėje krūties vėžio patikroje nesudalyvauja tiek moterų, kiek turėtų. Taip pat dažnai ateina su aiškiais ligos simptomais, nors tokiu atveju jau turėtų kreiptis pas specialistą, o ne tikrintis profilaktiškai“, – sakė gydytoja L. Steponavičienė.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos chirurgės, onkologės Daivos Gudavičienės, pagrindinis rizikos faktorius yra endogeninių estrogenų poveikis ir stiprumas. Šių hormonų moters gyvenime yra labai daug, jie daro įtaką nėštumui, menstruaciniams ciklams, brendimui. Yra ir rizikos faktorių, kurių pakeisti negalime: ligos atvejai šeimoje, genetika, tankus krūties audinys, menstruacinių ciklų kiekis, vaikystėje patirta apšvita dėl kitų susirgimų, pavyzdžiui, limfomos.

„Amžina diskusijų tema – pakaitinės hormonų terapijos ir hormoninės kontracepcijos vartojimas. Hormoniniai kontraceptikai krūties vėžio riziką padidina nežymiai – apie 1,2 karto, pakaitinė hormonų terapija – 1,6 karto. Kai buvo paskelbti 2006 metų duomenys, vartoti pakaitinę hormonų terapiją daug kas atsisakė, ypač ši tendencija pasijuto JAV“, – pasakojo D. Gudavičienė.

Ne visų rizikos faktorių įtaką galime pagrįsti tyrimais, sako gydytoja, tačiau yra atlikta keletas tyrimų. Pavyzdžiui, yra paskelbta studija, tyrusi, ar galima skirti hormonines kontraceptines tabletes moterims, kurių šeimoje buvo krūties vėžio susirgimų. Tyrimas parodė, kad šių moterų rizika susirgti krūties vėžiu vartojant hormoninius kontraceptikus, nepadidėjo.

„Kaip apsisaugoti moterims, kurios yra gydomos ar neseniai gydytos nuo krūties vėžio, ar jos gali vartoti hormoninius kontraceptikus? Tai neturi būti aktyvus procesas, gydymas turi būti baigtas per 6 mėnesius ar daugiau. Joms neturi būti taikomas spindulinis gydymas, moteris neturi sirgti anemija, – tokiais atvejais galima rinktis hormoninės kontracepcijos metodus“, – patarė D. Gudavičienė.

Tikrinasi dažniau, bet nepakankamai

Krūties vėžio riziką didina ir menstruacijų ciklų kiekis: kuo anksčiau prasidėjo mėnesinės, kuo daugiau buvo menstruacinių ciklų, tuo rizika susirgti krūties vėžiu didesnė. Ir atvirkščiai, kuo anksčiau mėnesinės baigiasi – susirgti tikimybė mažesnė: „Kuo mažiau menstruacinių ciklų, kuo daugiau gimdymų ir ilgesni maitinimai krūtimi, tuo rizika susirgti yra mažesnė“, – sakė krūtų chirurgė.

Įrodyta, kad optimalus kūno masės indeksas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat įrodyta fizinio aktyvumo nauda. Todėl, pasak gydytojos, daugiausia ką galime padaryti – sveikai ir aktyviai gyventi.

Pasaulio vėžio tyrimo centro duomenimis, beveik 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti pakeitus savo gyvenimo būdą ir įpročius.

„Kol kas dar nėra atrasto optimalesnio tyrimo profilaktikai nei mamografija. Vis dėlto negalima sieti mirtingumo tendencijų vien su ankstyva diagnostika, tiek pat, kiek svarbi ši dalis, svarbus ir modernus gydymas. Daug kalbama apie nepageidaujamus profilaktinės krūties vėžio programos reiškinius, pavyzdžiui, hiperdiagnostiką, apšvitą, kuri patiriama tyrimo metu. Taip pat ir diskomfortą, pacientės patiriamą psichologinį stresą. Ženkliai padidėja nebūtinų operacijų ir tai yra šalutinis neigiamas programos efektas“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Krūties vėžio prevencinė programa
Foto: VLK nuotr.

Tačiau žinoma ir tai, kad mamograma sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio 25-30 procentų, tad tyrimo nauda yra akivaizdi.

Pasak gydytojos, daug moterų galvoja, kad joms nepriklauso mamografija, nes nėra 50 metų arba jos jau vyresnės nei 70-ies. Tačiau tai tik programos nustatytas amžius – jei yra indikacijų, mamograma atliekama ne pagal programą.

„Deja, pagal programą pasitikrina vis dar per mažai moterų. Kartais pagal ją tikrinasi moterys, kurios turi apčiuopiamus ir didelius navikus, ir tai nėra gerai, nes jos jau turėtų būti nukreiptos specialisto konsultacijai o ne profilaktinei patikrai“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Mamograma gali ir nematyti vėžio – pavyzdžiui, jei krūtis sudaryta iš tankaus liaukinio audinio net ir didelis vėžys gali likti nepastebėtas mamogramose. Tokiais atvejais moterims rekomenduojamas papildomas ištyrimas, dažniausiai echoskopija.

Radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pasakojo, kad jaunoms moterims geriausias tyrimo metodas yra ultragarsinis tyrimas, kuris yra visiškai neskausmingas, o moterims, kurioms virš 50 metų, suteikiamas nemokamas mamografinis tyrimas.

„Mamografijos tyrimo metu krūtis suspaudžiama tarp dviejų plokštelių, todėl rekomenduoju eiti ne mėnesinių metu, kai krūtys būna jautrios, o praėjus savaitei po jų. Tačiau skausmas nėra toks baisus, kaip gali atrodyti. Apšvita yra tokia menka, kad jos gauname tiek pat skrendant lėktuvu“, – kalbėjo Jurgita Ušinskienė.

Vis dėlto besitikrinančių pagal programą daugėja, tai visų mūsų pastangų rezultatas. 2006 metais pasitikrinti ateidavo tik 14 proc., pastaraisiais metais pasitikrina iki 50 proc. tikslinės grupės moterų.

Krūties vėžys
Foto: Organizacijos nuotr.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius pacientėms, dalyvaujančioms krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, atlikta per 68 tūkst. mamogramų. Tai reiškia, jog joms suteikta 6 000 daugiau šių paslaugų nei per tą patį laikotarpį pernai, tad tendencijos teigiamos.

Iš beveik 460 tūkst. programos amžių atitinkančių moterų, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, dėl krūties vėžio, kas dvejus metus, pasitikrina kas antra.

„Daugėja 1 stadijos krūties vėžio diagnostikos atvejų – 8 proc. daugiau pirmos stadijos atvejų per metus yra labai geras skaičius. Nemažai nustatoma 1-2 stadijos, ankstyvų, susirgimų. Tačiau yra ir intervaliniai vėžiai, kurie išsivysto tarp dviejų patikrų, jie dažnai būna agresyvesni, sunkiau nustatomi ir turi daugiau metastazių“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Lietuvės rūpinasi visais, tik ne savimi

Pasak onkologės L. Steponavičienės, neretai atsitinka taip, kad moteris neištiriama laiku ar laukia tyrimų labai ilgai, o tuo metu vaikšto su naviku, nors kiekviena savaitė yra brangi. Problemų turime ir dėl gydymo prieinamumo.

„Ne visi vaistai, kurie yra patvirtinti Europos Sąjungoje, yra lengvai prieinami Lietuvoje. Trūksta ir kompensacijos. Galime pasidžiaugti tuo, kad mažėja pažengusių stadijų ir didėja pirmos stadijos nustatymas“, – sakė L. Steponavičienė.

Onkologė priminė, jog vyrai irgi serga krūties vėžiu, jų ligos diagnostika lygiai tokia pat, kaip ir moterų. Tačiau dažnai gydytojai vyrui šios ligos nė neįtaria, nes tai – retas susirgimas. Būtent dėl to labai dažnai jie ateina jau su pažengusia stadija.

Gydytoja psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė pasakojo, kad dirbant onkologijos institute kiekvieną dieną sutinka moterų, kurios ateina konsultuotis. Beveik kasdien jai tenka išgirsti frazę: „kodėl neatėjau anksčiau“? Pasak gydytojos, dažnai pasitikrinti stabdo baimė ar tiesiog paprasčiausias skubėjimas, taip pat ir nerimas, kad gydytojai pagalvos, jog ligos ieškoma be reikalo.

Giedrė Bulotienė

„Pastebėjau, kad lietuvės moterys rūpinasi visais aplinkui – vyrais, vaikais, tėvais, bet tik ne savimi. Be to, daug moterų atidėlioja vizitą net pajautusios simptomus ir tikisi, kad viskas susitvarkys savaime ar liaudiškomis priemonėmis. Todėl įsiklausykime savo kūno ir išdrįskime pasitikrinti“, – sakė gydytoja Giedrė Bulotienė.

Ligą jau įveikusi Nacionalinės krūtų ligos asociacijos prezidentė Aušra Bružienė ragino moteris būti realistėmis ir nesitikėti, kad būtent jas liga aplenks: „Ankstyvas ligos diagnozavimas yra didelis šansas gyventi toliau ir auginti vaikus, anūkus, taip pat, kaip auginu ir aš. Tikrinkitės, nepamirškite, ir niekada negalvokite, kad būtent mane tai aplenks“.