„Jei vaikai prastai maitinasi, jie prastai gyvena“, – sakė JT Vaikų fondo (UNICEF) direktorė Henrietta Fore, pristatydama pirmąją nuo 1999 metų Fondo ataskaitą apie pasaulio vaikų padėtį.

„Prarandame pozicijas kovoje už sveiką mitybą“, – pabrėžė H. Fore.

Problemos, kurios kažkada buvo skirtinguose turtinio spektro galuose, šiandien koegzistuoja neturtingose ir vidutinių pajamų šalyse, rodo ataskaita.

Nors nuo 1990 iki 2015 metų neturtingose šalyse augimo sulėtėjimo atvejų sumažėjo beveik 40 proc., 149 mln. ketverių metų ir jaunesnių vaikų šiandien vis dar yra nepakankamo savo amžiui ūgio. Augimo sulėtėjimas paveikia ir smegenis, ir organizmo vystymąsi.

Dar 50 mln. vaikų veikia chroniškas ir sekinantis liesumas, kurį taip pat lemia skurdas.

Tuo pačiu metu pusė jaunesnių nei penkeri metai pasaulio vaikų negauna būtinų vitaminų ir mineralų. Šią įsisenėjusią problemą UNICEF vadina „nematomu badu“.

Tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius besivystančiame pasaulyje atsirado ir kitokia vaikų prastos mitybos forma: antsvoris.

„Nepakankama mityba, itin svarbių mikroelementų trūkumas, nutukimas vis dažniau pastebimi toje pačioje šalyje, kartais – tame pačiame rajone, dažnai – tame pačiame namų ūkyje“, – naujienų agentūrai AFP sakė UNICEF mitybos programos vadovas Victoras Aguayo.

„Motina, kuri turi antsvorio ar yra nutukusi, gali turėti vaikų, kurių augimas sulėtėjęs arba kurie yra pernelyg liesi“, – pridūrė jis.

Kalbant apie visas amžiaus grupes, daugiau kaip 800 mln. pasaulio žmonių nuolat būna alkani, o dar 2 mlrd. valgo per daug netinkamo maisto, kuris skatina nutukimo, širdies ligų ir diabeto epidemiją.