Onkologas prof. R. Thomasas prieš 20 metų pradėjo aktyviai tyrinėti, kokią įtaką gyvenimo būdas daro vėžiu sergančių žmonių savijautai ir sveikimo eigai. „Galimybė išgyventi susirgus šia sunkia liga vis labiau didėja“, – pabrėžia krūties, žarnyno ir prostatos vėžį daugiausia gydantis profesorius.
Gydytojas sako, kad prieš 20 metų tikimybė išgyventi susirgus, pavyzdžiui, krūties vėžiu, buvo vos 50, dabar jau – apie 84 proc. Kiekvieną dieną daugėja žmonių, kuriems pavyksta suvaldyti onkologinę ligą.
„Nemaža problema – ta, kad, skyrus gydymą nuo vėžio, pacientui tenka vartoti vis daugiau ir daugiau vaistų, o kai kurie jų turi nepageidaujamą poveikį“, – teigia daugiau kaip 30 metų onkologinių ligų gydymo patirtį turintis profesorius. Medikamentai gali sukelti nuovargį, svorio didėjimą, sąnarių problemas. Garsus onkologas sako, kad su šiais simptomais kovoti sunku: „Net gydytojai nežino, kaip tokiais atvejais padėti pacientams.“
Mankšta – ir sergant
Atliekant tyrimus su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis, prof. R. Thomasas labiausiai kreipia dėmesį į ligonių antsvorio problemas, žarnyno mikroflorą, ar pacientai vartoja cukraus, kiek juda, kiek suvartoja polifenolių turinčių maisto produktų. „Tyrimus atliekame ne tik siekdami kuo sėkmingiau kovoti su vėžiu, taip pat norime pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę“, – pabrėžia onkologas.
R. Thomasas pasakoja, kad prieš 30 metų tirti žarnyno vėžiu sergantys pacientai: „Buvo aiškinamasi, kokį poveikį mankštinimasis turi tiems, kuriems skirtas gydymas chemoterapija.“ Paaiškėjo, kad tų pacientų, kurie mankštinosi po chemoterapijos gydymo, galimybės pasveikti buvo 14 proc. didesnės nei tų, kurie nesportavo.
„Chemoterapijos nauda siekė vos 8 proc.“, – sako onkologas. Per tą laiką, pasak profesoriaus, buvo ištirti tūkstančiai pacientų. Padaryta viena išvada – jei bent 2–3 val. per savaitę mankštinamasi, galimybė ligai atsinaujinti sumažėja apie 30 proc.
Organizmo pokyčiai sportuojant
Kaip judėjimas veikia onkologinę ligą? „Fizinė veikla padeda sumažinti svorį, gerina nuotaiką, mažina stresą, taip pat didina vitamino D lygį organizme“, – vardija pasaulyje pripažintas onkologas. Pasportavus organizme, pasak specialisto, įvyksta daugiau kaip 180 teigiamų pokyčių.
„Judėjimas padeda mažinti uždegiminius procesus, veikia kaip antioksidantas. Fizinė veikla leidžia kovoti su ilgalaikiu nuovargiu, stiprina organizmą“, – apie judėjimo naudą kalba profesorius.
Medikas atkreipia dėmesį, kad mankštintis susirgus ne visada paprasta, tačiau tokiais atvejais gali padėti apmokyti specialistai.
Kembridžo universitetinėje Bedfordo ligoninėje atliktas tyrimas su onkologiniais ligoniais, užsiimančiais skirtingomis veiklomis, parodė, kad sergančių žmonių savijautą labiausiai veikė aktyvi fizinė veikla – ji pagerino pacientų žarnyno, šlapimo takų būklę.
Olandijoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu atsitiktinės atrankos būdu sergantys žmonės buvo suskirstyti į 2 grupes pagal tai, ar mankštinosi, ar ne. „Rezultatai parodė, kad tos grupės asmenų, kurie prižiūrimi specialisto mankštinosi, savijauta buvo kur kas geresnė“, – pagal galimybes judėti sergant vėžiu pataria profesorius.
Sportavimo būdas – individualus
Onkologas Robertas Thomasas teigia, kad daugeliu atveju taikant gydymą nuo vėžio ligonis suserga osteoporoze. „Žmonės apie tai sužino tik tada, kai lūžta kaulai. Todėl labai svarbu pacientams patarti užsiimti tokia fizine veikla, kuri tinkamiausia jų atveju, pavyzdžiui, sergant osteoporoze rekomenduojama kilnoti svarmenis“, – pataria gydytojas. Šiuo atveju netiks nei plaukiojimas, nei važinėjimas dviračiu.
3 veiksmingi patarimai
Fizinį aktyvumą, pasak profesoriaus, svarbu derinti su sveika mityba.
Kembridžo universitetinės Bedfordo ligoninės gydytojas sako, kad pacientai dažnai klausia, ką daryti, kai net mankštinantis svoris nekrenta. Gydytojas išskiria 3 svarbius dalykus, kuriuos taikant ir svoris krenta, ir savijauta gerėja:
1. Taikykite protarpinį badavimą – nuo vakarienės iki pusryčių nevalgykite bent 13 valandų.
2. Dar prieš pusryčius pasimankštinkite. Šiek tiek pailginsite nevalgymo laiką, o organizmas sportuojant nevalgius degins riebalus.
3. Mažiau vartokite perdirbto cukraus. Užvalgius saldumynų, cukraus kiekis kraujyje stipriai šokteli. Dėl to pasijuntame energingi, tačiau tik trumpam. Po valandos cukraus lygis sumažėja, todėl vėl jaučiamės pavargę, išsekę, alkani. Tada suvalgome dar daugiau maisto ir svoris sparčiai auga. Ypač žalinga saldumynus valgyti ryte, visiškai tuščiu skrandžiu. „Net sveikiau suvalgyti riebaus maisto nei saldumynų“, – sako gydytojas.
Polifenolių nauda
Sergantiems onkologinėmis ligomis žmonėms prof. R. Thomasas pataria valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kuriuose gausu polifenolių. „Tai tos medžiagos, kurios suteikia vaisiams ir daržovėms spalvą, skonį bei aromatą“, – aiškina medikas. Jis pataria rinktis produktus bei prieskonius, kurie yra ryškios spalvos, gražiai atrodo bei skaniai kvepia: pomidorus, brokolius, granatus, ciberžoles ir kitus. Valgant tokį maistą taip pat sumažėja rizika susirgti diabetu.
Ypač geras maisto produktų derinys kovojant su vėžiu – brokoliai, žalioji arbata, granatai ir ciberžolės. Juose gausu polifenolių, o šie produktai geriausiai veikia vartojami kartu.
Produktai, kuriuose gausu polifenolių, maitina gerąsias žarnyno bakterijas ir nužudo blogąsias. Kadangi žarnynas yra susijęs ir su smegenų veikla, labai svarbu pasirūpinti gerąja žarnyno mikroflora. Tada sumažėja ir senatvinės demencijos rizika. „Pacientai, turintys problemų su žarnyno mikroflora, rizikuoja susirgti ne tik vėžiu, bet ir depresija, artritu, diabetu bei kitomis ligomis“, – įspėja medikas.
Polifenoliai taip pat slopina uždegiminius procesus, sumažina cukraus, kancerogeninių medžiagų poveikį, oksidacinį stresą organizme.
„Apie 60 proc. pacientų vartoja maisto papildų. Jų nereikėtų vartoti vietoje kitų naudingų produktų“, – įspėja medikas.
Onkologas sako, kad siūlomi vitaminai kartais gali net pakenkti, pavyzdžiui, prostatos vėžiu sergantiems pacientams buvo patariama vartoti seleną ir vitaminą E, tačiau tyrimai parodė, kad šie vitaminai gali net padidinti prostatos vėžio riziką.
Produktai, kurių reikėtų vengti
Gydytojas onkologas sako, kad prasideda nauja vėžio gydymo era: „Pats rečiau pacientams skiriu chemoterapiją, dažniau – biologinį gydymą, jis didina organizmo imunitetą kovojant su vėžiu.“
JAV atliktas tyrimas parodė, kad tie pacientai, kurių žarnyno mikroflora – geros būklės, kurių imunitetas stipresnis, greičiau pasveiksta, jų organizmas palankiau reaguoja į jiems skiriamus medikamentus.
Profesorius savo pacientams siūlo atsisakyti skrudintos duonos, traškučių, įvairių sausų dribsnių, taip pat keptų, ypač apdegusių, mėsos kepsnių. „O jei negalite atsispirti ant grilio keptai mėsai, tada ją valgykite su salotomis, apibarstykite žolelėmis, prieskoniais, kurie švelnina neigiamą kancerogeninių medžiagų poveikį“, – pataria onkologas.
