2018-ieji
„Pirminės išvados rodo, kad išimti vaistai su valsartanu pavojaus sveikatai nekelia”, 2018 metų rugpjūčio mėnesį rašė spauda. Kaip ten bebūtų, didelė dalis vaistų su šia kraujospūdį mažinančia medžiaga buvo atšaukti iš rinkos, o tai reiškė, kad jais prekiauti nebus galima.
Tuomet Europos vaistų agentūra buvo pradėjusi tyrimą dėl Kinijos kompanijos pagamintos veikliosios medžiagos valsartano, nes jos sudėtyje rasta N-nitrosodimetylamino (NDMA) priemaišų. Buvo teigiama, kad remiantis bandymais su gyvūnais, NDMA klasifikuojamas kaip galimas kancerogenas – medžiaga, galinti sukelti vėžį.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tada pasisakė dar griežčiau: „Vaistinių preparatų registruotojai, jų atstovai Lietuvoje, lygiagretaus importo leidimo turėtojai, didmeninio platinimo ir vaistinės veiklos licencijos turėtojai įpareigoti nutraukti tiekimą rinkai ir nedelsiant atšaukti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga valsartanas yra pagamintas gamybos vietoje Zhejiang Huahai Pharmaceutical Co, Kinija, nes veikliojoje medžiagoje nustatyta priemaiša N-Nitrosodimetylaminas yra kancerogeniškas žmonėms.”
2019-ieji
„Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priėmė sprendimą uždrausti tiekti rinkai vaistus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos ranitidino hidrochlorido. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad šioje veikliojoje medžiagoje buvo rasta priemaišos N- nitrozodimetilamino (NDMA)”.
Galbūt, kažką nuramins, kad Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje rasta šių vaistų su priemaišomis. Tačiau, Lietuva tik sustabdė tam tikrų vaistų tiekimą rinkai, o kitos šalys (Vokietija, Šveicarija, Suomija, Kroatija, Čekijos Respublika, Vengrija, Danija, Kanada, Ispanija, Italija ir kt. šalys) vykdo atšaukimus. Taigi, jei paaiškės, kad šie laikinai uždrausti vaistai nėra žalingi ir bus gauta informacijos arba vaistų registruotojai pateiks kokybę patvirtinančius dokumentus, kad Lietuvos Respublikoje platinamose serijose nėra priemaišos NDMA, gali būti, kad tiekimo sustabdymas bus atšauktas ir vaistai grįš į vaistinių lentynas?
Neramumai vaistinėse
Jeigu rimtai pagalvojus, tai vaistinė ir nėra ta vieta, kur būtų ramu. Ramu joje buvo tik kadaise, kai nebuvo vaistų ir kai žmonės nesirgo. Šiandieninė vaistinė – tai sunkiai vienu žodžiu apibūdinama vieta.
Kartais ji panaši į turgų, kartais – į polikliniką, kartais – reklamos agentūrą ar second hand shop, o gal paskutinės minutės pasiūlymų agentūrą. Dažniau triukšminga, rečiau – rami, tačiau VISADA pilna emocijų, nesvarbu, gerų ar blogų. Vadinasi, čia nuolat verda gyvenimas. Kunkuliuoti jis pradeda, kai pasigirsta kalbos apie vaistų saugumą ir kokybę. Tuomet visa atsakomybė užgula vaistininkų pečius. Nesvarbu, kokie tie pečiai – tvirti ar gležnučiai, našta tenka vienoda – priversti patikėti galimai nesaugaus vaisto vartotoją tuo, kad tas vaistas nepadarė žalos jo organizmui ir ateityje jo sveikatai įtakos neturės.
Vieni klientai jau dabar ateina nešini nepanaudotais vaistais, kiti aiškinasi situaciją ir domisi pasekmėmis, o treti – iš viso nežino apie jokius pardavimų stabdymus ir primygtinai reikalauja Raniberl.
Keisti dalykai
Ir kaip nereikalauti „mėgstamo” vaisto, jei visą rugsėjo mėnesį (net pranešus apie draudimą prekiauti šiais vaistais) vienas vaistinių tinklas intensyviai reklamavo Ranigast, o kiti keli tinklai šį mėnesį savo žurnale reklamuoja Raniberl, kuris užgesina rėmenį ilgam. Bet, gal, netrukus paaiškės, kad jis gyvenimą taip pat užgesina ilgam…
Ateina šiandien moteris į vaistinę ir prašo Raniberl tablečių. Aš aiškinu, kad negaliu parduoti. O ji nustebusiomis akimis žiūri į mane, tada beda pirštu į reklamą ir sako: „Man reikia šito vaisto”. Aš siūlau kitą pagalbą, o ji nieko nenori girdėti, nes vartoja šitą ir kito nepirks. Bandau atsargiai klausti, ar negirdėjo, kad gautas nurodymas šį vaistą išimti iš prekybos. Ji domisi, kodėl. Bandau dėstyti, kad taip ir taip, taip ir anaip, bus tiriamas, o kai paaiškės visa tiesa, tada ir žiūrėsime, kokie bus tolimesni sprendimai. Ir tada ji užduoda logišką klausimą, kodėl vaistinė reklamuoja – ar kad bando kažkaip išsiparduoti likučius, ar dar kažkokie gudravimai vyksta? Taigi, tikrai, kodėl vaistinė reklamuoja, o aš neparduodu? Man aišku, kodėl aš neparduodu, nes esu farmacijos specialistas ir žinau visas procedūras, tuo tarpu, mano valdžiai iš viso paprasta gyventi, nes jai užtenka brūkštelėti kelis žodžius: „Reklaminiai laikraštukai buvo išspausdinti, kai dar nebuvo draudimo, todėl nekreipkite dėmesio į reklamą”, bet mano pirkėjui tai nesuprantama! Dar daugiau – jam kyla papildomų klausimų: kodėl vieni draudžia, kiti reklamuoja, treti neparduoda?
Užuot perspausdinę tuos reklaminius žurnalus, marketingistai tik laiškelį sugebėjo suraityti iš dviejų sakinių. Todėl dabar tenka ne tik aiškinti, kodėl to vaisto nėra ir greitu laiku nebus vaistinėse, bet dar ir apsiginti, kodėl reklamuojame vaistą (reklamos tikslas – skatinti pardavimą), kurį pardavinėti griežtai draudžiama, nes jis galimai sukelia vėžį.
Įtaka sveikatai
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ramina, kad NDMA ir panašias priemaišas, žinomas kaip nitrozaminai, kurių buvo rasta ranitidine, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos sąjungos tarptautinė vėžio tyrimų agentūra suklasifikavo kaip galimai galinčias sukelti vėžį žmonėms, tačiau įrodymų, kad trumpalaikis vaisto vartojimas galėtų sukelti tokias neigiamas pasekmes, nėra. Tačiau nereikia toli žvalgytis. Herbicidas „Roundup“ tapo tikru galvos skausmu „Bayer”. Bendrovė JAV pralaimėjo tris bylas amerikiečių porai, kuri susirgo vėžiu galimai nuo šio herbicido naudojimo. Tai atsitiko ne per vienerius metus ir ne per dvejus, todėl nežinia, kokią įtaką žmogaus sveikatai turės šis NDMA ateityje.
Specialistai ramina, kad labai maži kiekiai neturėtų skatinti vėžinių susirgimų, tačiau mes nežinome, kuriose tabletėse dar slypi ta kancerogeninė priemaiša? Iš eilės dvejus metus pasikartojanti ta pati problema, verčia sunerimti, ar tai nebus tendencinga. Tuo labiau, kad net nežinoma to kancerogeno atsiradimo vaistinėje medžiagoje priežastis. Dar tik bandoma aiškintis, kurioje proceso dalyje tai įvyko ir kas kaltas – tirpikliai, reagentai, katalizatoriai ar dar koks biesas? Dvi veikliosios medžiagos su tuo pačiu nuodu – daug tai ar mažai, sunku pasakyti, kai nežinome tikrųjų tyrimo apimčių. Tačiau, iš šios nekokybiškos medžiagos į rinką buvo išleista ne vieno, ir ne dviejų firminių pavadinimų vaistai…
Kompensavimo tvarka
Šiuo metu gyventojai, įsigiję šiuos draudžiamus prekiauti (ir vartoti) preparatus, skatinami juos neatlygintinai nešti į vaistines, motyvuojant tuo, kad vaistų mesti į buitines šiukšles negalima.
Kai panašūs dalykai dėjosi pernai su valsartanais, tuomet jie gyventojams buvo keičiami į kokybiškus, kitų gamintojų vaistus, nes toks buvo priimtas sprendimas. Šį kartą apie keitimą kitais vaistais kalbos nėra, nors prekyboje dar palikti keli leistini šios grupės vaistai.
Rasta ta pati kancerogeninė priemaiša, kartojasi tas pats scenarijus, žmonės vienodai nukentėję tiek praeitą kartą, tiek dabar, tačiau, matyt, nesutariama, kas dėl to kaltas, ir kaip įmanoma kompensuoti patirtą žalą.
Žmogus, pirkdamas vaistus vaistinėje, yra 100 proc. įsitikinęs, kad gaus kokybiškus ir patikrintus vaistus. Jis nekaltas, kad staiga paaiškėja, jog vaistas yra nevartotinas, todėl tikisi protingo sprendimo iš valstybės.
Logiška būtų reikalauti kompensacijos iš pardavėjo, kuris netinkamus vaistus vėliau vis tiek grąžins tiekėjui, o tiekėjas – gamintojui.
Kadangi tai buvo gamintojo išleistas nekokybiškas vaistas, jis turi prisiimti atsakomybę ir finansinę naštą dėl savo broko.
Kaip bus, niekas nežino, todėl verta neskubėti nešti vaistų į vaistines, o palaukti vienokių ar kitokių sprendimų?
Žinoma, kad rasta priemaiša NDMA yra organinė cheminė medžiaga, kuri iš pradžių laboratoriniuose bandymuose buvo naudota kaip kancerogenas. NDMA pasižymi dideliu toksiškumu ir galimai kancerogeniniu mutageniniu poveikiu. Įrodyta, kad dideli šios medžiagos kiekiai graužikams sukelia kepenų surandėjimą (fibrozę), o esant ilgalaikiam mažų dozių poveikiui – ir kepenų vėžį. Hipotetiškai manoma, kad analogiškai ši medžiaga gali sukelti vėžį ir žmogui, nors tai nėra galutinai įrodyta.
