Dažniausiai nustatoma per du mėnesius
„Deja, turbūt būtų reikėję kartoti vizitus, kol nebūtų diagnozuota lėtinė infekcija, o ir pasekmės Laimo ligos būtų dar sunkesnės. Šeimos gydytojas nukreipia pas specialistus, o šie gydo būtent savo sritį. Visi kartoja, kad negalavimai kyla dėl sėdimo darbo, didelio gyvenimo tempo, patiriamo streso, nes įvairūs tyrimai šios infekcijos nerodo. Susitaikiau ir maniau, kad taip ir turi būti, teoriškai žinojau, kad reikia keisti gyvenimo būdą, bet iš tiesų aplinkybės yra kitokios“, – rašė moteris.
Pasak jos, pokalbiai su draugėmis, pažįstamais, kurie pasakojo savo istorijas, kaip po kelerių metų ligos ieškojimo ir vizitų pas skirtingus specialistus, buvo atrasta Laimo liga, paskatino ir ją atlikti tyrimą. Moteris rašo, kad jis buvo teigiamas, diagnozę patvirtino infektologas.
„Tiesiog klausant pastebėjau, kad daugelis simptomų sutampa: tai nugaros, galvos skausmai, nuolatinis nuovargis“, – rašė skaitytoja.
Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta visame organizme. Kai vilnietei buvo atliktas tyrimas ir diagnozuota liga, fiksuotas didelis bakterijų kiekis.
Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė sako, kad atvejų, kai gydytojai neranda ligos, tikrai būna, tačiau ilgiausiai tai užtrunka iki pusės metų.
„Ilgiausiai Laimo liga ieškoma pusę metų, per tokį laiką dažniausiai išryškėja simptomatika ir liga randama. 2 metų diagnozei beveik niekada neprireikia, jei tiek reikia, galbūt būklė bloga ne dėl Laimo ligos. Tad iki pusės metų, kol ji diagnozuojama, užtrukti tikrai gali, tačiau, nemanau, kad ilgiau“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, dažniausiai Laimo liga diagnozuojama per 2 mėnesius, nes būklė sparčiai blogėja ir ligos nepamatyti tampa sunku. Be to, jei diagnozė niekaip neišsiaiškinama, tačiau sveikata tik prastėja, bet kokiu atveju yra skiriami antibiotikai ir jie padeda jos atsikratyti.
„Savo praktikoje atvejų, kad ši liga praeitų be antibiotikų, nesu mačiusi. Žinoma, teoriškai tai įmanoma. Būna ir taip, kad žmogus yra užsikrėtęs Laimo liga, to nežino, bet vėliau dar prisideda plaučių uždegimas ar angina ir jam paskiriami antibiotikai. Jie suveikia ir praeina abi ligos“, – sakė D. Radzišauskienė.
Įkandimo vietos galima ir nepastebėti
Šios ligos negalima nustatyti vien tik iš antikūnų kraujo serume – gydytojai turi atsižvelgti ir į klinikinę simptomatiką. Laimo liga gali pažeisti odą, sąnarius, nervų sistemą, širdį – pulsas tampa labai retas.
„Lietuvoje dažniausiai pasireiškia odos infekcija – tam tikras bėrimas, migruojanti eritema. Ši raudona dėmė gali būti labai skirtinga: įvairaus dydžio, formos, gali būti kelios. Pacientai nebūtinai gali būti matę įsisiurbusią erkę. Taip pat ne visada pastebi ir dėmę, mat ji gali būti galvos odoje ar ant nugaros“, – kalbėjo gydytoja.
Labai retai, bet pasitaiko ir lėtinis atrofinis odos dermatitas – pažeidžiamos galūnės ir oda atrofuojasi. Tai reta, tačiau labai sunki ir nepagydoma ligos forma. Gali atsirasti nervų sistemos pažeidimas, kuris pasireiškia meningitu, tačiau jo požymių nebūna.
„Dažniausiai tokiu atveju liga diagnozuojama, kai pamatomas periferinių nervų pažeidimas – gali paralyžiuoti ranką, koją, veidą. Pacientas neretai patiria stiprius skausmus juosmenyje, pečių linijoje, kurie plinta į rankas ar kojas. Šie simptomai, išskyrus lėtinį atrofinį dermatitą, nebūtinai pasirodo tada, kai liga jau pažengusi, gali būti ir po kelių savaičių nuo erkės įsisiurbimo“, – sakė D. Radzišauskienė.
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo gydymas lengvesnis. Laimo liga gydoma antibiotikais, o jos negydant simptomai plinta ir sunkėja. Senyvo amžiaus žmonėms dažnai pasireiškia paralyžius, tada prasideda antrinės infekcijos, tokiu atveju galima ir tragiška ligos baigtis – mirtis.
„Vieną tokį mirties atvejį turėjau, kai žmogui buvo 88 metai. Pacientui paralyžiavo kojas, organizme susilaikė šlapimas, prasidėjo antrinė šlapimo takų infekcija, vėliau ir plaučių uždegimas ir žmogus mirė. Tai labai reti atvejai, bet būna. Jei žmogus silpnesnės sveikatos, po organų persodinimo, chemoterapijos, tikimybė pačiai blogiausiai pabaigai – didesnė“, – kalbėjo medikė.
Kartais girdimas mitas, jog liga gali atsinaujinti. Tačiau gydytoja patikina – pakartotinių antibiotikų kurso po ligos išgydimo tikrai nebereikia, ji neatsinaujina, tačiau visada reikia prižiūrėti savo sveikatą ir gydytis dėl simptomų, kurie yra Laimo ligos liekamieji reiškiniai.
Kaip anksčiau rašė DELFI, Laimo ligos atveju, labai svarbu ištraukti erkę kuo greičiau, nes bakterijos į organizmą patenka tik per 1-2 paras. Erkinio encefalito atveju tai didelės reikšmės neturi, nes virusas perduodamas labai greitai.
„Nemažai žmonių vyksta į ligonines ir ten laukia, kol jiems medikai ištrauks erkę. Kai ji būna įsisiurbusi tokioje vietoje, kur pats pasiekti negali, o artimųjų neturi – pagalbos reikia. Tačiau kitais atvejais vykti į ligoninę nevertėtų, geriausia būtų tiesiog išsitraukti ją pačiam“, – patarė M. Žygutienė.
Net jei erkė bus ištraukta nesėkmingai ir odoje liks jos straubliukas, tai geriau nei delsti, nes bet kokiu atveju ją ištraukus, infekavimo procesas bus sustabdytas.
Po erkės įsisiurbimo ir ištraukimo, antras žingsnis turėtų būti savijautos stebėjimas, tai daryti reikėtų apie mėnesį. Taip pat reikia nepamiršti ir įkandimo vietos, svarbu pažiūrėti, ar neatsiranda klaidžiojanti dėmė, kuri yra viena iš Laimo ligos požymių, o tokiu atveju kuo greičiau eiti pas gydytojus.
