Apie būtinybę skiepytis prabilęs viešai, vaikinas sulaukė kitų tėvams prieštaraujančių paauglių palaikymo, nors jo mamos nuomonė nepasikeitė. Pasaulyje išgarsėjęs 18-metis „Lietuvos ryto“ televizijai davė išskirtinį interviu, rašoma pranešime spaudai.
Amerikietis Ethanas Lindenbergeris, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos kvietimu atvykęs į Briuselyje surengtą viršūnių susitikimą apie skiepus, buvo sutiktas kaip žvaigždė. Sprendimu skiepytis prieš mamos valią išgarsėjęs paauglys neatsigina žurnalistų ir filmavimo kamerų. Apie jį jau kuriamas dokumentinis filmas.
„Visą laiką žinojau, kad esu neskiepytas, – sako jaunuolis. – Šia tema dažnai kalbėdavome su mama. Ji sakydavo, kad neskiepija savo šeimos, nes rūpinasi, kad būtume saugūs ir sveiki. Mes galvojome: gerai, nesiskiepijame – esame sveiki, viskas puiku. Kai esi vaikas, tiki tuo, ką tau sako.“
Sulaukęs 16 metų, vaikinas pradėjo domėtis skiepais, skaityti mokslinius straipsnius. Tada sako supratęs: mamos įsitikinimai, esą skiepai gali sukelti autizmą ar sužaloti smegenis, nepagrįsti mokslu. Vaikinas apsisprendė skiepytis, tačiau be tėvų sutikimo to padaryti negalėjo.
„Turėjau sulaukti 18 metų, kad galėčiau pasiskiepyti, – pasakoja Ethanas. – Visą tą laiką daug skaičiau, ieškojau mokslinės informacijos apie skiepus ir galvojau, kaip susitarti su mama, kuri mano, kad skiepai labai pavojingi ir gali mane pražudyti. Vis svarsčiau, kaip reikės jai pasakyti, kad apsisprendžiau padaryti tai, kas, jos manymu, gali baigtis mano mirtimi.“
Apie savo sprendimą vaikinas parašė internete. Jo žinutė greitai išplito. Pasipylė komentarai paauglių, taip pat norinčių skiepytis prieš tėvų valią. Vaikinas apie tai net buvo pakviestas liudyti Jungtinių Valstijų senate.
Pasak eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, stebint naujus išnykusiomis laikytų ligų protrūkius, skiepai turėtų būti privalomi. „Čia didžiulė teisinė problema, – teigia eurokomisaras. – Jeigu tėveliai neturi pakankamai žinių ir profesinio patyrimo, kad turi būti atsakingi už vaiko gyvybę, ar atsakomybės neturi prisiimti valstybės? Nes Vaiko teisių konvencija to reikalauja. Čia yra ilgesnė kalba.“
Mamai pasakęs, kad skiepų reikia stojant į koledžą, vos sulaukęs pilnametystės amerikietis pasiskiepijo nuo hepatitų A ir B, žmogaus papilomos viruso, poliomielito, tymų, stabligės, gripo ir kitų ligų. Jokios šalutinės organizmo reakcijos sako nesulaukęs.
„Kiekvieno vizito pas gydytojus metu gavau 5–7 skiepus, – pasakoja vaikinas. – Tai daug. Bet juk nuo nieko nebuvau skiepytas. Kai nuėjęs pas gydytoją pasakiau, kad noriu pasiskiepyti, jis klausia: „Kokių skiepų reikia?“ Aš sakau, visų.“
Už skiepus aktyviai agituojantis jaunuolis sako, kad socialiniuose tinkluose platinamos neteisingos informacijos suklaidinta mama nuomonės nepakeitė: „Ji nėra blogas žmogus, ji tiesiog suklaidinta. Ji neskiepija savo vaikų dėl tos pačios priežasties, dėl kurios kiti skiepija.“
18-metis turi šešis brolius ir seseris, jauniausiai sesutei – dveji metai. Visi jie taip pat neskiepyti. „Labai dėl jų bijau, – guodžiasi Ethanas. – Plintant infekcinėms ligoms, jie gali užsikrėsti, sunkiai susirgti. Gali net mirti. Jeigu pasiseks ištrūkti iš mirties nagų, gali netekti galūnių. Tai gąsdinanti realybė. Esu sutikęs žmonių, netekusių rankų ir kojų, ir sakoma, kad jiems pasisekė. Taip gali nutikti ir mano šeimai.“
Pagal galiojančius įstatymus, vaikai ir paaugliai skiepijami tik tėvams sutikus. Atėję pas gydytoją, tėvai privalo pasirašyti sutikimo lape. Savarankiškai pasiskiepyti galima tik sulaukus pilnametystės.