Ar toks pats pavojingas virusas šiais metais pasieks ir Europą, sveikatos specialistai prognozuoti nesiryžta, tačiau tikimybė, jog gripo sezonas ir Lietuvoje prasidės anksčiau, – reali.
Prasidėjo trimis mėnesiais anksčiau
Kiekvienais metais gripo virusas keičiasi ir populiacijoje gali cirkuliuoti skirtinga padermė. Australų stebėjimo sistemos padeda suprasti gripo aktyvumą bei jo sunkumą užsikrėtusiems asmenims.
Lietuvoje, priešingai nei Pietų pusrutulio šalyse, gripo sezonas prasideda einamųjų metų 40 savaitę ir baigiasi kitų metų 20 savaitę. Australijoje sergamumo gripu pikas – balandžio–rugpjūčio mėnesiais.
Kaip rodo Australijos vyriausybės Sveikatos departamento surinkta statistika, šiais metais augantis gripo ar su juo susijusių virusinių susirgimų skaičius buvo pradėtas fiksuoti jau sausio viduryje, o tai reiškia, kad gripas Australiją užpuolė net trimis mėnesiais anksčiau, nei įprasta.
Tiesa, remiantis Australijos Sveikatos departamento statistika, vėliau laboratoriškai patvirtintų gripo atvejų skaičius rodo, kad sparčiausiai susirgimų skaičius augo nuo balandžio pabaigos ir piką pasiekė birželio pabaigoje.
„Pirmiausia, gripo sezonas prasideda Pietų pusrutulyje, o vėliau – Šiaurės. Pasaulio sveikatos organizacija ir mokslininkai atlieka stebėjimus ir bando nustatyti, koks virusas cirkuliuos. Jei praeitą sezoną cirkuliavo vienas iš B tipų, tai nereiškia, kad taip bus ir šį sezoną“, – anksčiau DELFI yra sakiusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.
Susirgimų skaičius išsaugo penkis kartus
Tai yra pats baisiausias gripo protrūkis Australijoje – rugpjūčio viduryje skelbė portalas news.com.au. Kaip teigiama publikacijoje, iki rugpjūčio mėnesio vidurio gripo virusu Australijoje užsikrėtė daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Portalui ABC infekcinių ligų skyriuje dirbantis medikas Krispinas Hajkowicsas teigė, kad tokio intensyvaus gripo sezono kaip šis per jo darbo praktiką dar nėra buvę. Jo teigimu, ligonines susirgusieji gripu tiesiog užplūdo, dalis jų į gydymo įstaigas pateko iš skubios pagalbos skyriaus, tačiau perpildytos buvo ir bendrosios palatos, ir intensyvios terapijos skyrius.
Pasaulio sveikatos organizacijos Gripo centro skaičiavimais, Australijoje susirgimų gripu skaičius buvo penkis kartus didesnis, nei būna įprastai tuo pačiu sezonu. Rekordiškai didelis gripo pakirstų pacientų skaičius paskutinį kartą Australijoje buvo fiksuotas 2017 m.
Po trijų dienų trylikametei padėti jau buvo per vėlu
Nors gripas pareikalavo daugiausiai senyvo amžiaus žmonių gyvybių, tačiau tarp aukų buvo ir vaikų. Kaip skelbė theguardian.com, Melburne gripu susirgusi trylikametė mirė po trijų dienų.
Kitas portalas – thenewdaily.com – skelbė daugiau detalių apie šį atvejį. Kaip rašoma publikacijoje, mergaitė gripo simptomus juto tris dienas. Mirties dieną mergaitė labai anksti ryte pasiskundė mamai, kad blogai jaučiasi, o ši dukrą nusiuntė atgal į lovą ir užregistravo vizitui pas gydytoją tą pačią dieną.
Kaip teigiama portale, po pusvalandžio užėjusi į dukros kambarį moteris pamatė, kad mergaitė be sąmonės ir skubiai iškvietė greitąją pagalbą.
Deja, medikams mergaitės gyvybės išgelbėti nepavyko.
Ligoninės buvo apgultos, visiems rekomenduota pasiskiepyti
Australijoje, Sidnėjuje, šiuo metu gyvenantis Martas Kalendra DELFI tvirtino, kad jo aplinkoje taip pat buvo daug sergančiųjų gripu, o gydymo įstaigose buvo tikras žmonių antplūdis.
„Sirgo daugelis mano kolegų, gripas pasižymėjo ilgai besitęsiančiu kosuliu. Tai buvo ilgiausias gripo sezonas per dešimtmetį, sumuštas sergamumo rekordas, ligoninės buvo apgultos pacientų, jose lankėsi dešimtadaliu daugiau pacientų nei pernai. Dešimtadaliu daugiau nei pernai per tą patį laiką buvo ir greitosios iškvietimų“, – situaciją komentavo M. Kalendra.
Tuo tarpu Sidnėjaus lietuvių klubo valdybos pirmininkas Romas Cibas situacijos nedramatizavo. Jo teigimu, įspėjimai dėl gripo ir raginimai skiepytis per visus informacinius kanalus prasidėjo dar gegužę.
„Pas mus kasmet pataria skiepytis. Šiais metais gripas buvo baisesnis ir įvairesnis, negu buvo anksčiau, todėl medikai patarė būtinai pasiskiepyti. Skiepai yra patobulinti, kad būtų atsparesni tam dabartiniam gripui, kuris yra stipresnis nei įprastai“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat patvirtino, kad gripo sezonas šiais metais prasidėjo anksčiau ir tęsiasi iki šiol: „Prasidėjo trupučiuką anksčiau, bet čia nieko stebuklingo neįvyko. Nėra taip, kad pernai neturėjome. Tiesiog truputį anksčiau prasidėjo ir tęsiasi dar dabar. Bet mes ypatingo dėmesio į tai nekreipiame, tiesiog turi prisižiūrėti, todėl visiems patartina pasiskiepyti ir žmonės skiepijasi. Ir aš skiepijausi.“
R. Cibo teigimu, šiemet Australijoje žiema buvo itin sausa, todėl šalis jau susidūrė su miškų gaisrais, o apie besibaigiantį gripo sezoną „niekas nebekalba“. Žiema Australijoje prasideda birželį ir baigiasi rugpjūčio mėnesį.
Lietuvoje gripo sezonas irgi gali prasidėti anksčiau
Ar tokia pati gripo atmaina šiais metais pasieks ir Europą, anot sveikatos specialistų, neaišku. Kaip portalui tv3.lt teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, gripas labai sparčiai mutuoja.
Tiesa, jo teigimu, yra nemaža tikimybė, jog gripas lietuvius guldyti šiemet pradės anksčiau.
„Gripo kilimas buvo stebimas gerokai anksčiau, negu įprastai. Žiūrėdami į tai, koks jis buvo pietų pusrutulyje, galim tikėtis ankstesnės gripo bangos“, – sakė S. Čaplinskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė pabrėžė, kad šiuo metu šiaurės pusrutulyje gripo sezonas dar nėra prasidėjęs.
Ji teigia, kad dažniausiai rimčiausių bėdų pridaro A tipo gripo virusas, nes jis mutuoja itin greitai ir gali sukelti epidemijas ar net pandemijas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinę gripo naštą lemia A tipo gripo virusai, kuriems būdinga, kad jie greitai kinta ir sukelia pandemijas ir epidemijas. Retas atvejai gripo epidemiją gali sukelti ir B gripo virusai, tačiau dažniausiai jie cirkuliuoja kartu su A tipo gripo virusais. Kokie virusai cirkuliuoja stebi ir skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šie virusai ir įtraukiami į sezoninės vakcinos sudėtį“, – teigiama DELFI raštu pateiktuose L. Ašoklienės atsakymuose.
Specialistė priminė, kad gripo epidemijos Lietuvoje dažniausiai kyla sausio-vasario mėnesiais.
Išvardijo rizikos grupes
L. Ašoklienė priminė, kad siekiant apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ar net mirties skiepytis yra būtina. Jos teigimu, ypač save saugoti turėtų į rizikos grupę patenkantys asmenys.
„Lietuvoje rizikos grupių žmonės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis skiepijami jau dešimt metų (nuo 2008 metų). Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta vakcina, kaip ir anksčiau, bus skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai“, – rizikos grupes vardija specialistė.
Jos teigimu, vakcinos artėjančiam gripo sezonui jau yra nupirktos, Lietuvą preliminariai jos pasiekti turėtų spalio pabaigoje.
„PSDF lėšomis 2019/2020 metų gripo sezonui nupirkta beveik 13 tūkstančių daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai – iš viso įsigyta kiek daugiau nei 144 tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų. Tokį vakcinų poreikį, skirtą rizikos grupių asmenų skiepijimui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (ULAC) nurodė pačios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Sutartį su tiekėju dėl gripo vakcinos teikimo į Lietuvą VLK sudarė dar šių metų birželį. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos programa 2019–2023 metams, šiemet nupirkta keturvalentė vakcina nuo gripo“, – teigia L. Ašoklienė.
