Laidoje „DELFI dienaRespublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė taip pat užsiminė apie milžiniškus žmonių srautus ligoninėse. Ji taip pat tikino, kad yra net ir konkretūs laikai, kai ligoninėse susidaro tikras piko metas.

Laidoje kartu su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga taip pat buvo svarstyta apie siūlomus steigti naujuosius smulkius padalinius bei kabinetus, daug aršių diskusijų vis dar sukeliantį maistą ligoninėse bei naujus galimus draudimus. Ministras atsakė, ar ateityje galime tikėtis naujų akcizų ar draudimų.

Žmonių srautai – milžiniški

J.Kutkauskienės teigimu, 300 pacientų per dieną – visiškai reali situacija, kurią, tiesą sakant, daugeliui būtų net sunku įsivaizduoti.

„Tai, ką reikia daryti sistemoje, atsiranda iš tų istorijų, kurias mes sužinome iš mūsų pacientų. Mūsų skyrius, pagal savo srautą būtinosios pagalbos, yra didžiausias. Jeigu žiūrėtume bendrosios pagalbos apimtimi, mes esame didžiausi. 77 procentai mūsų visų suteikiamų paslaugų yra suteikiamos tiems pacientams, kuriems yra reikalinga būtinoji, skubioji pagalba.

Aurelijus Veryga, dr. Jelena Kutkauskienė

Mastas – didžiulis, daugiau nei 300 pacientų per dieną. Mažiau nei trečdalis pacientų ateina tokie, kurių būklė ir reikalingumas teikti būtinąją pagalbą yra įvertintas sveikatos priežiūros specialistų. Kiti du trečdaliai kreipiasi savo nuožiūra, tai reiškia, kad susidaro labai didelis srautas, neišvengiamai susidaro pikai“, – laidoje kalbėjo J.Kutkauskienė.

Siūlomi steigti nauji padaliniai

Šiuo metu siūlomi steigti naujieji padaliniai ir kabinetai. Pasiteiravus, ar tai tikrai galėtų būti geriausias sprendimas, daktarė tikino, kad galima matyti ne vieną privalumą.

„Mano nuomone, tai būtų sprendimas. Jeigu mes kalbėtume apie tuos du trečdalius, tai tie pacientai galėtų ateiti per tuos smulkiuosius centrus. Taip manome todėl, kad jeigu pas mus per dieną kreipiasi 150 pacientų dėl traumų, tai mažiau nei dešimtadalis jų yra hospitalizuojami. Tai reiškia, kad likusi dalis, 90 proc. gauna pagalbą ambulatorinėmis sąlygomis mūsų ligoninėje. Jie gali kreiptis pagalbos ten, kur yra gydytojai traumatologai arba chirurgai arčiau jų. Kitaip sakant, jie gali gauti pagalbą arčiau tos vietos, kur jie gyvena. Manau, kad ši pertvarka eina labai teisinga kryptimi“, – laidoje svarstė J.Kutkauskienė.

Pasiteiravus, ką apie tokią pertvarką mano pats ministras A.Veryga, jis pabrėžė, kad tokie kabinetai nebūtinai veiktų tik mažesniuose miestuose.

Centro poliklinika
Foto: Saulius Žiūra

„Nebūtinai. Tie kabinetai, jų reikalingumas skirsis nuo to, pagal kokią gyvenamąją vietą mes kalbame. Bus tokių rajonų arba regionų, kur galbūt nebus ligoninės, galbūt ir dabar jos nėra, yra tik slaugos ligoninė, bet žmonėms vis tiek reikia skubios pagalbos. Yra blogai jeigu žmonės dėl tokių elementarių dalykų turi važiuoti toli. Ten yra vienas poreikis, o miestuose poreikis yra kitas.

Ten, kur yra poliklinikos, kur žmogus galėtų gauti pagalbą nuėjęs į savo polikliniką, jeigu viskas būtų tinkamai organizuota. Jeigu mes kalbame apie skubią pagalbą, ji nėra apribota darbo valandomis. Tai yra skubi pagalba, nes jeigu galima planiškai nueiti, tai kokia ten skubi pagalba. Vilniuje Centro poliklinika jau taiko tokį modelį, kur pacientai gali naktį kreiptis“, – kalbėjo A.Veryga.

Tiki, kad savivaldybės pažiūrės atsakingai

Ministras teigė tikintis, kad toks siūlymas tikrai gali išvysti dienos šviesą. Jo nuomone, jeigu savivaldybės atsakingai pasižiūrės, tai įgyvendinti yra realu.

„Aš tikrai tikiu šia idėja, nes medikų ir pacientų bendruomenė yra tam pribrendusi. Tuos pasiūlymus ruošia tikrai plati grupė: įstaigų atstovai, specialistai, pacientų organizacijos. Visi nuogąstavimai, kurie buvo išsakyti, į juos buvo atsižvelgta. Kalbant apie savivaldybes, kai kurios iš jų jau ir anksčiau prašė kai kurių sprendimų. Ne tik Vilnius, bet ir mažesni miestai, kurie keldavo klausimus, ar tikrai reikalingi tokie sudėtingi reikalavimai, nes jie neturi tokių sudėtingų pacientų. Buvo daug niuansų, kur akreditavimas jau nebeleisdavo teikti paslaugų, o tokią paprastą, nesudėtingą paslaugą žmogui tikrai būtų galima suteikti vietoje. Šie dalykai yra sudėlioti. Manau, kad jeigu savivaldybės atsakingai pasižiūrės, tai įgyvendinti yra realu“, – kalbėjo A.Veryga.

Įvertino maisto ligoninėse situaciją

Kita opi problema ligoninėse – maistas ir jo tiekimas. Pasiteiravus, kaip J.Kutkauskienė vertina situaciją jos vadovaujamoje ligoninėje, moteris tikino, kad raštiškų skundų dar nebuvo sulaukta.

dr. Jelena Kutkauskienė

„Mano vadovaujamoje įstaigoje jau apie dvejus metus įstaiga pati ruošia maistą pacientams. Labai džiaugiamės, kad neturime nusiskundimų. (…) Negalėčiau atsakyti konkrečiai dėl porcijų, bet situacija yra kur kas sudėtingesnė. Turime skirtingo profilio pacientų. Jiems yra skiriamos atskiros dietos. Turime pasitvirtinę daugiau nei 10 dietų, kiekvienos jų pusryčių ar pietų kainos būtų skirtingos.

Galėčiau pasakyti bendrus skaičius. Mūsų savikainos svyruoja nuo 4 eurų 15 centų iki maždaug 5 eurų ir 15 centų“, – įvardijo J.Kutkauskienė. „Pacientai nesiskundžia. Žinoma, mes negalime atsižvelgti į visus pacientus. Vis tik mus džiugina, kad nesame gavę nei vieno raštiško skundo.“

Maistas Širvintų ligoninėje
Foto: Organizacijos nuotr.

Nehigieniškos sąlygos – požiūrio, o ne pingų bėda?

Paklausus, kaip ministras vertina situaciją Santarų ligoninėje, jis tikino, kad dažnai tarakonų, prasto maisto ir nehigieniškų sąlygų klausimai – požiūrio diskusija.

„Manau, kad įstaigos, matydamos, kad joms neišeina susitarti su tiekėju, kai kurios anksčiau, kai kurios vėliau keičia patį modelį, imasi pačios organizuoti maitinimą. Panašu, kad bent iš tų patikrinimų, tampa aišku, kad mažiau problemų kyla ten, kur ligoninės pačios organizuoja maitinimą. Atrodo, kad laisvos rinkos dėsniai nesuveikia, o tokie pasakymai, kad neužtenka pinigų kažkam, kai mes kalbame apie elementarių higienos normų nesilaikymą, apie bėgiojančius tarakonus, neplautas patalpas, tai yra ne kainos, o požiūrio į pacientus klausimas“, – kalbėjo ministras.

Tiesa, ministras negalėjo įvardyti, kaip, jo nuomone, turėtų atrodyti ir kainuoti, sveikas bei subalansuotas patiekalas.

„Tikrai dabar nepasakysiu bendro recepto. Visi pacientai turi labai skirtingus poreikius. Vieni jų yra susiję su sveikatos būkle, pavyzdžiui, pacientai, besigydantys po įvairių operacijų, o yra pacientų, kurie turi asmeninių poreikių, kurie nėra susiję su sveikata. Pavyzdžiui, yra vegetarai. Tas maistas visiems kainuos labai skirtingai. Vieniems brangiau, kitiems pigiau“, – laidoje svarstė A.Veryga.

Gali būti peržiūrimi seni draudimai

Šiuo metu nemažai diskusijų kelia svarstymas drausti prekiauti alkoholiu lauko kavinėse paplūdimiuose. A.Verygos teigimu, šie ir kiti sprendimai, kurie liečia įvairius draudimus, akcizų dydžio keitimą, priklauso tikrai ne tik nuo jo nuomonės.

Aurelijus Veryga

„Nuo mano nuomonės, ar aš ją pakeisiu, ar nepakeisiu, labai mažai kas priklauso. Įstatymą teikiu ne tik aš, bet daug Seimo narių. Į mane galbūt viskas yra suvedama lyg aš vienas galėčiau priimti sprendimus. Bet aš galiu pakartoti, kad ten, kur prekyba vyksta prie vandens, prie telkinių, kur turime problemas su neblaviais asmenimis, kuriuos paskui reikia gelbėti, manau, kad ten ne vieta prekiauti alkoholiu, dėl kitų vietų, manau, galima būtų diskutuoti. Seimas, panašu, diskutuos, manau, kad bus atnešami vienokie ar kitokie siūlymai. Kai jie bus, tada bus galima kalbėti apie kažką konkretaus“, – sakė ministras.

„Jeigu galima išsaugoti bent kelias gyvybes, manau, kad tokie draudimai yra reikalingi“, – taip pat pridūrė ministras.

Pasiteiravus, ar artimiausiu metu yra numatyta daugiau draudimų ar naujų iniciatyvų, ministras tikino, kad ne.

„Kol kas kažkokių iniciatyvų nesame suplanavę, džiaugiamės rezultatais, kurie yra. Jeigu tęsis tos pačios tendencijos, manau, kad mes tikrai būsime jau padarę didelį darbą“, – atsakė A.Veryga. „O peržiūrėjimai senų draudimų vyko ir vyksta sistemingai, ypač kalbant apie akcizus, kiekvienais metais peržiūrimi alkoholio ir kiti akcizai. Sunku pasakyti, ar bus tų peržiūrėjimų ar ne, manau, kad bus“, – kalbėjo ministras.

Žiūrėkite visą laidą „DELFI diena":