Plaučių vėžys yra klastinga liga, kurios simptomai dažniausiai pasireiškia vėliau, kuomet liga yra pažengusi, rašoma pranešime spaudai.Tokiais atvejais operacijos, chemoterapija ar spindulinis gydymas yra mažai veiksmingi, todėl svarbu užtikrinti inovatyvių gydymo metodų prieinamumą, kurie padėtų plaučių vėžiu sergantiems pacientams valdyti ligą ir pasiekti efektyvių rezultatų.
Šiandien vienu efektyviausių gydymų laikoma imunoterapija ankstesnius gydymo metodus pranoko ne tik dėl efektyvių rezultatų – didesnių pacientų išgyvenamumo rodiklių, bet ir žymiai geresnės sergančiųjų savijautos gydymo metu.
„Daugelis klinikinių tyrimų ir kasdienė klinikinė praktika įrodė, kad imunoterapija yra žymiai efektyvesnis ir saugesnis gydymas nei chemoterapija. Imunoterapija labai gerai toleruojama, nepageidaujami poveikiai reti, o jei pasitaiko – lengvai valdomi. Pacientas kelis metus gali gydytis efektyviais imunoonkologiniais vaistais be nepageidaujamų, chemoterapiniam gydymui būdingų, poveikių“, – sako Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos profesorius Marius Žemaitis.
Nobelio premija apdovanotos imunoterapijos esminis skirtumas nuo ankstesnių gydymo metodų yra tas, kad ji tiesiogiai neveikia vėžinių ląstelių, o suaktyvina organizmo imuninę sistemą, kuri atpažįsta vėžines ląsteles ir gali su jomis kovoti.
„Taikant imunoterapiją, žymiai prailgėja pacientų išgyvenamumas, dėl aktyvintos ir nuolat priežiūrą atliekančios imuninės sistemos daliai sergančiųjų stebimas ilgalaikis efektas, taip pat pagerėja gyvenimo kokybė“, – teigia profesorius.
Progresui trukdo biurokratija
Lietuvoje išplitusio plaučių vėžio gydymui imunoterapija yra kompensuojama tik tuo atveju, jeigu pacientui nepadeda standartinis gydymas – chemoterapija.
„Negalime pacientams pradėti gydymo nuo imunoterapijos, nes kol kas Lietuvoje tai nėra kompensuojama. Kai pacientui nepadeda gydymas chemoterapija ir liga progresuoja, tik tada yra kompensuojami imunoonkologiniai vaistai“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė.
Europoje tik Serbija, Latvija ir Lietuva netaiko imunoterapijos pirmos eilės gydymui. Gydytojos teigimu, Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumui trukdo biurokratija, kuri turi įtakos ilgai trunkančiai vaistų kompensavimo tvarkai.
„Lietuvoje praeina nemažai metų, kol vaistas įtraukiamas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Ekonomiškai stipriose valstybėse šie procesai daug trumpesni ir naujausias gydymas pacientams yra skiriamas iškart arba praėjus vos dviems mėnesiams po jo registravimo“, – sako V. Gedvilaitė.
Šiandien Amerikos ir Europos gydymo rekomendacijose teigiama, kad pirmiausia pažengusių stadijų plaučių vėžiu sergantiems pacientams reikia skirti gydymą imunoterapiniais vaistais monoterapija arba kartu su chemoterapija, tačiau gydytojos V. Gedvilaitės nuomone, Lietuvoje tenka laukti ne vienerius metus iki rekomendacijų įgyvendinimo.
Gydymą gauna tik dalis Lietuvos pacientų
Profesorius M. Žemaitis imunoterapijos prieinamumo situaciją Lietuvoje vertina dvejopai. Pirmiausia jis įžvelgia teigiama pusę – imunoterapinių vaistų kompensavimą, kaip antros eilės gydymą, nustačius plaučių vėžio progresą po taikytos chemoterapijos.
Tačiau profesorius pažymi, jog neturint galimybės skirti imunoterapijos, kaip pirmaeilį gydymą, Lietuvoje susiduriame su keletu problemų.
„Įrodyta, kad tik apie pusė pacientų dėl savo sveikatos būklės, nepageidaujamų poveikių, po ligos progreso gauną antros eilės gydymą. Taigi, maždaug pusei visų plaučių vėžiu sergančiųjų yra atimama galimybė gauti efektyvų imunoterapijos gydymą“, – tikina profesorius.
Kitas svarbus aspektas, pasak profesoriaus, yra tas, kad imunoterapija žymiai efektyvesnė skiriant ją kaip pirmos eilės gydymą ir jos efektyvumas yra mažesnis, skiriant kaip antros eilės gydymą.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Agnės Gaižauskienės teigimu, mokslo pažanga jau suteikė galimybes sukurti vaistus, galinčius padėti sunkiai sergantiems žmonėms, todėl būtina siekti, kad jie būtų prieinami Lietuvos pacientams.
„Mokslininkai nuolat atranda naujų ir pažangių gydymo metodų, suteikiančių vilties viso pasaulio pacientams suvaldyti tokias sudėtingas ligas kaip plaučių vėžys. Turime į ką lygiuotis – imunoterapija jau daugelyje ES šalių yra taikoma kaip pirmos eilės gydymas, norėtųsi, kad Lietuva nebūtų paskutiniųjų sąraše ir turėtume galimybes inovatyviausius gydymo metodus skirti ir savo šalies pacientams. Šiandien imunoterapija yra vienas iš efektyviausių ir saugiausių plaučių vėžio gydymo metodų, o tai yra svarbiausi argumentai, į kuriuos valstybė turėtų atsižvelgti“, – teigia A. Gaižauskienė.
Plaučių vėžys taps lėtinė liga
Japonijos mokslininkų grupė prieš daugiau nei du dešimtmečius – 1992 m. – atradusi vieną iš savalaikės ląstelių žūties baltymų prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį plaučių vėžys gali tapti lėtine liga, kuri bus valdoma imunoterapija.
Profesoriaus M. Žemaičio teigimu ne tik plaučių vėžio, bet ir kitų onkologinių ligų pasaulinės gydymo prognozės, atsižvelgiant į molekulinės genetikos ir imunologijos mokslo perspektyvą bei progresą yra džiuginančios.
„Iki imunoterapijos eros pasauliniame kontekste per metus sulaukdavome vos vieno kito teigiamo klinikinio tyrimo ir naujo vaisto, nuo kurio atradimo iki įvedimo į klinikinę praktiką užtrukdavo metų metus.
Tačiau šiandien, taikant šiuolaikiškus molekulinės genetikos ir imunologijos tyrimus, naujus klinikinių tyrimų dizainus, vis daugiau inovatyvių gydymo metodų ir vaistų per gana trumpą laiką yra įdiegiami į kasdienę klinikinę praktiką“, – sako prof. M. Žemaitis.
Imunoterapijoje yra naudojami medicinoje proveržį sukėlę biologiniai vaistai. Jie tapo pagrindiniu gydymo metodu daugeliui ligų, įskaitant onkologinius susirgimus, diabetą, išsėtinę sklerozę, miokardo infarktą, insultą, reumatoidinį artritą, kitas reumatines ir autoimunines ligas.
Biologiniai vaistai kuriami biotechnologinių metodų pagalba iš gyvų organizmų ląstelių, pavyzdžiui, žmogaus, gyvūnų, bakterijų, mikroorganizmų ar augalų išgaunant veikliąsias medžiagas, kurios yra didesnės ir sudėtingesnės struktūros, palyginti su cheminiais vaistais.
