2017 metais nuo tos pačios ligos mirė aktorius Dalius Mertinas, su limfoma kovojęs 10 metų. Be prostatos vėžio, limfos vėžiu sirgo ir prezidentas Algirdas Brazauskas, tačiau Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas pabrėžia, kad šie atvejai kitokie nei S. Skvernelio – premjerui liga užčiuopta pačioje pradžioje, tad, tikėtina, kad gydymas bus veiksmingas.
Info TV laidoje „Info diena“ svečiavęsis POLA prezidentas Šarūnas Narbutas plačiau papasakojo apie kraujo vėžio limfomos formą.
„Tai yra kraujo vėžys, tačiau jis nėra labai sudėtingas. Labai sunku pasakyti, kuri tiksliai diagnozė, nes limfomos yra 60 rūšių. Jaunesni žmonės, iki 60 metų, dažniau serga Hodžkino forma, – ši ligos forma, pasak Š. Narbuto, lengvai pasiduoda gydymui, nuo šios ligos sėkmingai pasveiksta 9 iš 10 pacientų, tačiau DELFI žiniomis, visgi S. Skverneliui diagnozuota ne ši limfomos forma. – Tai būtų žinutė ir visuomenei – dabar padaryta, viskas, kas galima, operacija praėjo sėkmingai, tai dabar žiūrima, kad liga neatsinaujintų, neprogresuotų.“
Š. Narbutas prisiminė atvejus, kai nuo limfomos mirė prezidentas Algirdas Brazauskas. Taip pat nuo šios ligos aktorius Dalius Mertinas, kuris su liga kovojo 10 metų.
„Tai buvo vėlyvesnės stadijos vėžiai ir kitose lokacijose. Šiemet plačiai nuskambėjo ir Stano atvejis, jam taip pat buvo limfoma, – sakė Š. Narbutas. – Aš irgi sergu kraujo vėžiu, tiesa, leukemija, kita forma ir ji, sakyčiau, yra gal net sudėtingesnė. Kaip matote, 12 metų gyvenu su liga, galiu pilnavertiškai gyventi, nors ir kasdien vartoju vaistus, limfomos atveju to nereikia. Po kelių chemoterapijos kursų būna visiškas pasveikimas.“
Kalbant apie gydymą, POLA prezidentas sako, kad viskas priklauso nuo konkrečios ligos diagnozės. Šiuo atveju, jau du dešimtmečius limfomai gydyti taikoma chemoterapija.
Nors statistika šioje srityje Lietuvoje nėra labai patikima, mat šalis neturi vėžio registro, Š. Narbutas sako, kad Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18-25 tūkst. naujų vėžio atvejų per metus. Limfomos diagnozių – 3000, 500 naujų atvejų per metus. Visgi, skaičiai – spekuliatyvūs, sako Š. Narbutas.
POLA prezidentas akcentuoja S. Skvernelio žodžius, kad jis sveikatą tikrinosi periodiškai, tad liga pagauta buvo pačioje pradžioje. Aktyviau tikrintis sveikatą Š. Narbutas kviečia ir kitus.
„Dauguma stiprių vyrų nenori tikrintis ir kai jau kažkas pasijunta, jau būna vėlyvos stadijos, tada ir ta išgyvenamumo statistika yra ženkliai prastesnė“, – sako Š. Narbutas.
Kaip kūnas reaguoja į chemoterapiją?
„Jei organizmas gana sveikas ir stiprus, tai žmogus chemoterapiją gali pernešti net kaip slogą, bet, kai organizmas senka, tai kiekvienas chemoterapijos kursas būna vis sunkiau pernešamas. Gal užteks ir kelių kursų ir premjerą gal matysime tokį patį gyvybingą“, – komentavo Š. Narbutas.
Be chemoterapijos, kaip sakė S. Skvernelis, jam taikoma ir imunoterapija. Pasak Š. Narbuto, tai nėra skausminga procedūra – geriamos tabletės arba skiriamos injekcijos. Šalutiniai poveikiai gali būti, pavyzdžiui, dėmesio koncentracijos stoka, atminties suprastėjimas, tačiau tai gali būti tik laikina.
Ragina tikrintis
Kasdien onkologinės ligos diagnozę Lietuvoje pirmą kartą išgirsta 70 asmenų, per metus tai yra 25 tūkstančiai, rašoma POLA pranešime spaudai.
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europoje. Viena dažniausių vyrų mirties priežasčių – nuo piktybinių navikų sukeltų ligų (pagal 2018 m. duomenis – 22,8 proc.), nes liga diagnozuojama per vėlai, kai jau būna išplitusi. To būtų galima išvengti reguliariai tikrinantis ir renkantis sveikatai palankų gyvenimo būdą (Didžiosios Britanijos mokslininkai sako, kad prevencijos dėk 1 iš 3 gali nesusirgti vėžiu ).
„Dėl naujų gydymo technologijų, vėžys tapo lėtine liga, didelė dalis asmenų po diagnozės nustatymo gyvena 10 ir daugiau metų. Visgi išgirdus onkologinės ligos diagnozę, prasideda naujas gyvenimo etapas, kurį galima apibūdinti žodžiu „pokyčiai“, – rašoma POLA pranešime spaudai.
– Diagnozavus ligą, labai daug kas pasikeičia – reikia dažnai lankytis ligoninėse, atlaikyti dažnai ilgai besitęsiantį gydymą, tenka pakeisti savo įpročius. Tiek pats asmuo, tiek jo artimieji išgyvena krizinę situaciją – susiduriama su nežinomybe dėl ateities, prisideda nerimas dėl bendradarbių ir aplinkinių požiūrio, taip pat pastebimas savivertės sumažėjimas dėl sveikatos būklės nebegalint dirbti ar baimė prarasti darbą.“
Šie jausmai pareikalauja labai daug jėgų ir energijos, o tai apsunkina pačios onkologinės ligos gydymą, prisitaikymą prie ligos bei jos sukeltų pokyčių. Labai svarbi tampa emocinė parama ir psichologinė parama.
Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad psichologinę pagalbą gaunantys pacientai patiria mažiau šalutinių gydymo poveikių, mažiau laiko praleidžia ligoninėse, rečiau suserga depresija, gyvena ilgiau bei laimingiau.
Neretai pacientams reikia ir socialinės pagalbos, be to jiems labai svarbus gydymo taktikos, eigos išaiškinimas, taip pat informacijos apie laukiančius gyvensenos pokyčius pateikimas. Įrodyta, kad kuo daugiau informacijos ir patikimų žinių asmuo turi, tuo užtikrinčiau ir emociškai stabiliau jaučiasi, greičiau sveiksta.
„Kad ir kaip skambėtų paradoksaliai, gyvenimas tampa turiningesniu, liga dažną išmoko nešvaistyti laiko, labiau vertinti ir išnaudoti kiekvieną gyvenimą dieną, netgi minutę, atrasti laiko iki tol atidėliojamiems pomėgiams, užsiimti prasminga veikla, savo laiką skirti tik tam, kas brangu, – sako Š. Narbutas.
– Premjerui Sauliui Skverneliui linkime pasveikti, o šiame etape – kuo lengvesnės kelionės.“
