Kaip teigia klinikos „InMedica“ pulmonologė Rasa Gauronskaitė, yra žinoma daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, iš kurių bent 70 gali sukelti vėžį, rašoma pranešime spaudai. Pasyvus rūkymas didina ne tik plaučių, bet ir gerklų, ryklės vėžio riziką. Įkvėptos medžiagos neigiamai veikia širdį ir kraujagysles, todėl nerūkantiems padidėja miokardo infarkto ir insulto rizika. Gydytojos teigimu, taip pat daugėja tyrimų, teigiančių, kad pasyvus rūkymas gali būti susijęs su depresijos simptomais.

Gyd. R. Gauronskaitės teigimu, itin svarbu susirūpinti rūkoriams, turintiems vaikų, mat jiems pasyvus rūkymas daro didžiausią žalą. „Tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau suserga, jiems dažniau kartojasi kvėpavimo takų infekcijos (bronchitai, plaučių uždegimai), šie vaikai labiau linkę kosėti, švokšti, juos gali kamuoti dusulys, atsilieka jų augimas, jiems yra padidėjusi bronchinės astmos rizika. Be to svarbu paminėti, kad cigarečių dūmai vaikams gali išprovokuoti bronchinės astmos priepuolį. Manoma, kad kūdikiams pasyvus rūkymas gali būti susijęs su kūdikių staigios mirties sindromu“, – teigia gydytoja pulmonologė.

Cigarečių dūmų išvėdinti nepavyks

Apie tretinio rūkymo žalą, kuomet cigarečių dūmai ir juose esančios kenksmingos medžiagos – įvairios dujos ir dalelės laikui bėgant įsiskverbia į aplinkoje esančius daiktus, tokius kaip kilimai, baldai, rūbai, gyvūnų kailis ir pan., tad vien tik išvėdinti patalpą neužtenka. Vis aktualėjant tretinio rūkymo poveikiui sveikatai, daugėja tyrimų apie cigarečių dūmų daromą žalą. Dėl šios priežasties svarbu mesti rūkyti kuo anksčiau, o jeigu to lengvai padaryti nepavyksta, ieškoti kitų, mažesnės žalos alternatyvų.

Gydytojos pulmonologės teigimu, sveikatai kenkia ne tik cigarečių dūmai, bet ir įvairios cheminės medžiagos, kurios vėliau vykstat reakcijai su patalpose esančia azoto rūgštimi sudaro pavojingus kancerogenus. Taip pat nustatyta, jog patalpose, kuriose rūkomos cigaretės, yra padidėjusi nikotino, anglies monoksido, vandens garų ir įvairių organinių junginių koncentracija.

Kiti pavojai kvėpavimo sistemai

Artėjant rudeniui ir ilgiems vakarams bei kuriant jaukią atmosferą deginant kvapias žvakes, reikėtų būti atidiems ir tai daryti su saiku. Kaip teigia gydytoja pulmonologė, degant parafino vaško žvakėms, į aplinką išsiskiria medžiagos, kurios gali sukelti vėžį. Degimo produktai taip pat kenksmingi žmonėms, kurie jau serga kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, bronchinė astma, nes gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. Kai kurie gamintojai žvakės dagtį gamina iš medvilnės, kurią apvyniojama aplink kitą medžiagą, pavyzdžiui, metalą. Jai degant susidaro nuodingi suodžiai, kurie taip pat gali sukelti plaučių ligas“, – aiškina R. Gauronskaitė.

Kitas svarbus veiksnys plaučių sveikatai, buityje itin dažnai naudojami oro gaivikliai. Daugumoje jų, taip pat tualeto dezodorantų randama 1,4 dichlorbenzenas, kuris šiems produktams suteikia „gaivaus oro“ kvapą. Nustatyta, kad pastaroji medžiaga neigiamai veikia plaučių funkciją. Kadangi žmonės dažnai didžiąją savo laiko dalį praleidžia namuose, svarbu užtikrinti, kad juose nebūtų sveikatai kenksmingų medžiagų.

Gydytoja teigia, kad kai kurie žmonės yra jautrūs pelėsiams: „Jiems pelėsiai gali sukelti nosies užgulimą, gerklės dirginimą, kosulį ar švokštimą, akių dirginimą arba, kai kuriais atvejais, odos sudirginimą. Sergant bronchine astma pelėsis gali sukelti ligos paūmėjimą“, – teigia R. Gauronskaitė. Svarbu prisiminti, jog pakartotinis ir ilgalaikis kontaktas su bet kokiomis ore esančiomis medžiagomis tiek namuose, tiek darbe gali sukelti daugybę plaučių ligų. Tai ypač svarbu žinot tiems, kurių aplinkoje yra dulkių. Daugelis mano, kad anglies kasėjai yra vieninteliai, kuriems gresia profesinės plaučių ligos. Tačiau dirbant garaže ar tekstilės gamykloje, žmogus gali ilgą laiką kvėpuoti oru, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų, dulkių ir skaidulų. Nenaudojant apsaugos priemonių, pavyzdžiui, nedėvint respiratorių, nesant gerai ventiliacijai, žmogus gali susirgti sunkia plaučių liga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)