Susidūrusi su neteisybe neužsisklęsdavo, o imdavosi veikti
„Mama susirgo prieš keturis metus. Viskas prasidėjo nuo krūties vėžio. Po operacijų ir gydymų galvojome, kad liga atsitraukė. Tačiau vėliau ji sugrįžo – pirmiausia į kaulus, tada į smegenis. Viskas vyko taip greitai, per staigiai. Bet mano mama buvo kovotoja, ja išliko kiekvieną sekundę. Niekada neprarado vilties, net kai ją įžiūrėti tapdavo sunku, ar bent jau niekada mums to neparodė. Ji tikėjo, stengėsi ir kovojo. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, juk tiek daug dar ketino nuveikti“, – pasakojo dukra.
Pasak J. Šulcaitės, I. Šulcienė buvo drąsiausias, atkakliausias ir sąžiningiausias žmogus, kurį ji pažinojo, o savo karjerą nuo pat pradžių kūrė pati. Vis dėlto jai neretai tekdavo susidurti su pačia įvairiausia diskriminacija. Tačiau tokie patirti sunkumai davė impulsą padėti kitoms ir įkurti „Dress for success“.
„Vienas ryškiausių jos kelrodžių, kuriais vadovavosi gyvenime, buvo teisybės paieškos. Pavyzdžiui, vienoje darbovietėje vietoje jos paaukštino kolegą, o tokio sprendimo argumentas buvo pateiktas atvirai: pasirinkta ne ji, nes kolega – vyras. Mano mama taip pat savo akimis yra mačiusi kolegę, grįžusią po motinystės atostogų ir radusią visus savo kabineto daiktus koridoriuje už durų su pakeista kabineto spyna. Tokiu būdu darbdaviai ją informavo, jog ji atleista“, – kalbėjo I. Šulcaitė – Brollo.
Dukra pasakoja, kad panašių situacijų buvo daug: darbo vietose mama dažnai pati patirdavo arba stebėdavo kitas koleges moteris patiriant diskriminaciją. Vis dėlto, pasak jos, svarbu ne pačios situacijos, o tai, ką I. Šulcienė su jomis padarė.
„Ji neužsisklendė, nemurmėjo po nosimi, net negaliu pasakyti, kad ji pyko – ji suprato, kad tai daug giliau slypinti socialinė neteisybė, kad kaltas ne konkretus asmuo, o vyraujančios normos. Manau, kad taip teisybės paieškos virto kova už teisybę“, – sakė dukra.
Pasak jos, mama visada siekdavo padėti atstumtiems, užmirštiems ar tiesiog tiems, kuriems sunkiau. To paties mokė ir savo vaikus, perdavė tai visai šeimai.
„Daug vasarų su mama ir broliu esame praleidę sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ stovyklose, kur mama mudu su broliu išmokė savanorystės vertės, meilės esančiam šalia, užuojautos kenčiančiam, tuo tarpu mama su tėčiu neatlygintinai konsultuodavo įvairias nevyriausybines žmonių su negalia organizacijas. Tarp daugybės filantropiškų inicityvų, ji įsteigė „Eurazijos žalos mažinimo tinklą“, veikiantį 28 šalyse“, – kalbėjo J. Šulcaitė – Brollo.
Mamos darbą nusprendė tęsti
Su organizacija „Dress for Success“ I. Šulcienė susiekė prieš 17 metų, norėdama įsteigti filialą Lietuvoje. Tačiau tuo metu jai buvo atsakyta, kad jų atliktos analizės duomenimis, mūsų regionas nėra pasiruošęs tokios veiklos įtvirtinimui.
Daug vėliau, 2016 m. pabaigoje, moteris sulaukė antro laiško iš šios organizacijos centro Amerikoje su žinia, kad ruošiamasi plėtrai mūsų regione ir kvietimu pateikti verslo planą. Dukra pasakoja, kad vis dar atsimena jos skambutį tą dieną, džiaugsmą ir užsidegimą mamos balse.
„Iniciatyva „Dress for Success“ arba „Renkis sėkmei“ padeda likimo nuskriaustoms moterims atrasti ar susigrąžinti pasitikėjimą savimi, ruošia jas grįžimui į darbo rinką, padeda joje įsitvirtinti ir taip pasiekti finansinį savarankiškumą. Žvelgiant toliau, „Renkis sėkmei“ iniciatyva siekia gerinti moterų gyvenimus, suteikti joms galių pačioms priimti sprendimus, įsitvirtinti darbo rinkoje ir atrasti savarankiškumą bei laimę. Iš patirties žinau, kad laiminga mama reiškia laimingus vaikus, o laimingi vaikai kuria šviesesnį pasaulį“, – pasakojo J. Šulcaitė – Brollo.
Paklausta, ar iniciatyva pasisekusi, J. Šulcaitė atsako mamos žodžiais: jei ji padėjo bent vienai moteriai tapti sėkmingai, tada taip – sėkminga. O pagalbos susilaukė ne viena Lietuvos moteris – 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga I. Šulcienė užsibrėžė tikslą per metus padėti 100 moterų kovoje dėl finansinio savarankiškumo. Kartu su partnerių pagalba ji šį tikslą pasiekė.
„Nusprendėme tęsti mano mamos darbą todėl, kad tai buvo prasminga. Ji tikėjo šia veikla, jos nauda ir potencialu nešti gėrį bei padėti tiems, kuriems labiausiai to reikia. Ji ryžosi įgyvendinti projektą ne todėl, kad sirgo – ji jo ėmėsi nepaisant to, kad jau kovojo. Ji šiuo projektu tikėjo iš visos širdies, o mes iš visos širdies tikime mama“, – sakė I. Šulcienės dukra.
Mergina pasakoja, kad jai gyvenant Škotijoje, mama pas ją apsilankė ir traukinyje pakeliui iš Edinburgo į Glazgą, kur keliavo aplankyti „Dress for Success“ filialo Škotijoje, daug kalbėjosi apie jos projektą ir ilgametę svajonę. Glazge, matant jau pažengusį labdaros filialą, jos akys tiesiog blizgėjo.
„Dabar noriu tikėti, kad visų mūsų pokalbių metu, visais straipsniais, kuriais dalinosi apie moterų padėtį įvairiose šalyse, pranešimų konferencijose ruošimu, ji mane ruošė jos darbų tąsai ir žinojo, kad nesvarbu, kas nutiktų, jos svajonė liks šeimos rankose. Nusprendėme tęsti mamos pradėtą darbą tam, kad ji ir toliau skleistų meilę ir tiestų pagalbos ranką, tam, kad gyvuotų mano mamos svajonė ir šviesus jos atminimas“, – sakė J. Šulcaitė – Brollo.
